Vytautas Didysis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 8 metus
S
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilniškis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vilniškis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 45:
Vytauto laikais Lietuvos ekspansija į Rytus pasiekė kulminaciją.<ref>Ivinskis Z. ''Lietuvos istorija''. Vilnius, 1991, p. 149.</ref> [[1390]] m., dar būdamas Prūsijoje, jis ištekino dukterį Sofiją už Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus I|Vasilijaus I]] (tai vėliau jam leido tapti jo sūnaus [[Vasilijus II Tamsusis|Vasilijaus II]] globėju).
 
[[1408]] m., po 4 metus trukusio karo, jis sudarė papildomus susitarimus su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu, kurie užtikrino jo įtaką šiaurės rytų Rusioje. [[1394]] m. ir pakartotinai [[1404]] m. jam pavyko prie Lietuvos prijungti [[Smolenskas|Smolenską]]. Per keletą žygių prieš totorius (1396–1399 m.) jam pavyko savo įtaką išplėsti iki [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Nors 1399 m. jis pralaimėjo [[Vorsklos mūšis|Vorsklos mūšį]] prieš Aukso Ordos emirą Edigėjų, per chano Tochtamyšo sūnus jis darė įtaką Ordai ir [[1418]] m. pasiekė taiką su Orda. Tai sustiprino jo autoritetą Ordoje ir [[1424]] m., Ordoje vėl kilus tarpusavio kovoms dėl sosto paveldėjimo, pas Vytautą pabėgo [[Ulu-Muhamedas]].
 
Karo žygiais [[1426]] m. ir [[1427]] m. Vytautas sustiprino savo hegemoniją Pskove ir Naugarde. Remdamas nuo Maskvos nepriklausomas rusų bei rusėnų kunigaikštystes, Vytautas sudarė sutartis su [[Tverė]]s ([[1427]]), [[Riazanė]]s ([[1430]]) ir [[Pronskas|Pronsko]] (1430) kunigaikščiais.
747

pakeitimai