Turkų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 35:
== Fonetika ==
 
Turkų kalba turi šiuos [[balsis|balsius]] – ‹a›, ‹e›, ‹ı›, ‹i›, ‹o›, ‹ö›, ‹u›, ‹ü›. Kalba neturi [[dvibalsis|dvibalsių]], o kai greta atsiduria du balsiai (pvz., arabiškuose skoliniuose), jie tariami atskirai. Tiesa, silpnas dvibalsis tariamas, kuomet du balsius skiria raidė ğ (pvz., ''soğuk'' bus tariama [soʊk]). Turkų kalba, kaip ir daugelis kitų tiurkų kalbų, pasižymi [[balsių harmonija]] – žodyje naudojami tik užpakalinės eilės balsiai (a, ı, o, u) arba tik priekinės eilės (e, i, ö, ü). Kadangi turkų kalba yra agliutinacinė (žodžio priklausomybė keičiama pridedant priesagas), [[priesaga]] priklauso nuo paskurtinio skiemens balsio eilės, pvz., daugiskaitos priesaga ''-lar/ler'' naudojama taip – po užpakalinės eilės balsio eina -lar (''yıld'''ı'''z'' – ''yıldız'''lar'''''), o po priešakinės eilės balsio eina -ler (''d'''i'''l'' – ''di''l''dil'''ler'''''). Kitas variantas yra kuomet priesaga gali būti net 4 tipų, priklausomai ne tik nuo eilės, bet ir atvirumo/uždarumo: ''Türkiye<nowiki>'</nowiki>'''dir''', kapı'''dır''', gün'''dür''', palto'''dur'''''. Balsių harmonizavimas netaikomas sudurtiniams žodžiams bei skoliniams.
 
Turkų kalba turi 24 [[priebalsis|priebalsius]]: nosinius (m, n), stabdomuosius (p, b, t, d, tʃ, dʒ, c, ɟ, k, ɡ), pučiamuosius (f, v, s, z, ʃ, ʒ, ɰ, h), pusbalsius (ɫ, l, j) ir tremulantą (ɾ). Fonema /ɰ/ turkų kalboje žymima raide ğ reiškia labai silpną garsą, artimą lietuvių h. Ši fonema niekad nebūna žodžio ar skiemns pradžioje, o tik po balsio.