Turkų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Turkų kalba turi šiuos [[balsis|balsius]] – ‹a›, ‹e›, ‹ı›, ‹i›, ‹o›, ‹ö›, ‹u›, ‹ü›. Kalba neturi [[dvibalsis|dvibalsių]], o kai greta atsiduria du balsiai (pvz., arabiškuose skoliniuose), jie tariami atskirai. Tiesa, silpnas dvibalsis tariamas, kuomet du balsius skiria raidė ğ (pvz., ''soğuk'' bus tariama [soʊk]). Turkų kalba, kaip ir daugelis kitų tiurkų kalbų, pasižymi [[balsių harmonija]] – žodyje naudojami tik užpakalinės eilės balsiai (a, ı, o, u) arba tik priekinės eilės (e, i, ö, ü). Kadangi turkų kalba yra agliutinacinė (žodžio priklausomybė keičiama pridedant priesagas), [[priesaga]] priklauso nuo paskurtinio skiemens balsio eilės, pvz., daugiskaitos priesaga ''-lar/ler'' naudojama taip – po užpakalinės eilės balsio eina -lar (''yıld'''ı'''z'' – ''yıldız'''lar'''''), o po priešakinės eilės balsio eina -ler (''d'''i'''l'' – ''di''l''dil'''ler'''''). Kitas variantas yra kuomet priesaga gali būti net 4 tipų, priklausomai ne tik nuo eilės, bet ir atvirumo/uždarumo: ''Türkiye<nowiki>'</nowiki>'''dir''', kapı'''dır''', gün'''dür''', palto'''dur'''''. Balsių harmonizavimas netaikomas sudurtiniams žodžiams bei skoliniams.