Louise Bourgeois: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Luiza Buržua | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1911|12|25}}...
 
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 39:
1951 m. L. Buržua priėmė JAV pilietybę. 1954 m. prisijungė prie Amerikos abstrakcionistų grupės, nors laikėsi nuošaliai nuo Niujorke besivystančių meno judėjimų. Prieš ir po 1960 m. kelis metus ji buvo padariusi pertrauką kūryboje, skyrė laiko psichoanalizės studijoms. Po 1960 m. ji porą dešimtmečių dėstė viešosiose dailės mokyklose Niujorke, tarp jų Bruklino meno koledže ir Pratt institute. 1960-ųjų pabaigoje jos kūriniai tapo labiau seksualizuoti, atliepiantys jos vaikystės patirtį (jos tėvo meilužė buvo namų guvernantė). 1967−1972 m. L. Buržua vykdavo į Petrasantą [[Italija|Italijoje]] dirbti su [[marmuras|marmuru]]. Po 1970 m. plečiantis [[feminizmas|feminizmo]] judėjimui L. Buržua kūryba susilaukė didesnio dėmesio. Jos pirmąją retrospektyvinę parodą 1982−83 m. suorganizavo [[Niujorko šiuolaikinio meno muziejus]]. 1989−91 m. įvyko pirmoji retrospektyvinė paroda Europoje, Frankfurto prie Maino mieste Vokietijoje.
 
1993 m. menininkė atstovavo [[JAV]] [[Venecijos bienalė]]je. 1998 m. buvo išleisti L. Buržua raštai. 1997 m. ji buvo apdovanota JAV nacionalinių meno medaliu, 1999 m. − „Auksiniu liūtu“ už gyvenimo pasiekimus [[Venecijos bienalė]]je ir Praemium imperiale iš Japonijos meno asociacijos. Jos, apie 9 m aukščio, trys sukurti bokštai 2000 m. puošė Teit Modern galerijos Turbinų salę jos inauguracijos metu Londone. L. Buržua retrospektyvinės parodos įvyko: 2001–02 m. [[Bilbao]] Gugenheimo muziejuje, 2001–03 m. [[Ermitažas|Ermitaže]] Sankt Peterburge, 2007−08 m. Teit Modern galerijoje Londone ir 2008 m. Niujorko [[Gugenheimo muziejus|Gugenheimo muziejuje]]. 2003 m. jai skirtas Wolf prizas Izraelyje. 2008 m. ji apdovanota Prancūzijos Garbės legiono ordinu. Luiza Buržua mirė 2010 m. gegužės 31 d. Niujorke. Geriausiai žinomos jos skulptūros yra [[voras|voro]] pavidalo „Mamam“„Maman“ (1999) serijos kūriniai, kurių 6 vienetai pastatyti JAV ir Europos miestuose. L. Buržua kūrybinį kelią pradėjo artimu siurrealizmui stiliumi, vėliau išvystė labiau abstraktų stilių, kurio pagrindinės temos buvo išdavystė, nerimas, kerštas, manija, agresija, nepastovumas, vienišumas.
 
== Kūrinių galerijos ==