'''Veršvai''' – [[Kauno miesto dalis]], esanti vakariniame pakraštyje, prie [[Vilijampolė]]s, šalia [[Raudondvaris|Raudondvario]] plento. Yra kapinės. Veršvams priskiriami ir [[Žemutiniai Kaniūkai]]. Stambus magistralės [[Via Baltica]] eismo mazgas ([[viadukas]]), jungiantis vakarinę Kauno apylanką, Raudondvario plentą ir [[Lampėdžių tiltas|Vakarinį tiltą]] per [[Nemunas|Nemuną]]. Stūkso [[Veršvų piliakalnis]], prateka [[Veršvas]], veikia [[Veršvų kapinės]].
Augant Kaunui, augo statybinio [[žvyras|žvyro]] poreikis. Nuo seno čia buvo kasamos žvyrduobės. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus (dab. [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Čiurlionio dailės muziejaus]]) priešistorinis skyrius [[1938]]-–[[1940]] m. čia atliko tyrinėjimus. [[1954]] m. dar papildomai tyrinėta. Veršvų radiniai yra labai gausūs ir įvairūs. Buvo rasta [[mezolitas|mezolito]] ir [[neolitas|neolito]] laikų sodybų liekanų, II-IVII–IV m. e. a. plokštinių-griautinių kapų, taip pat IX—XIIIX–XII a. plokštinių ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų. [[1939]] m. [[Veršvų kapinynas|Veršvų kapinyne]] dvigubame kape rastas gerai išlikęs [[Senovės Roma|senovės Romos]] bronzinis ąsotėlis. Tai vienintelis toks radinys baltų genčių gyventose vietose.<ref>''Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIIII–XIII a.'', Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.</ref>
=== Įmonės ===
[[1933]] m. pradėjo veikti gumos fabrikas „Inkaras“„[[AB Inkaras|Inkaras]]“. [[1959]] m. įsikūrė ir tebeveikia vienintelė Lietuvoje sprogdinimo darbų įmonė.<ref>[http://www.detonas.lt/adresai Sprogdinimų bendrovė „Detonas“]</ref> [[1946]] m. Veršvai prijungti prie Kauno miesto.
