|
'''Deformacija''' – kietojo kūno formos keitimas.
Deformacija skirstoma i penkias grupes:
* '''tempimo''' - – susidaro veikiant dviem priešingų krypčių [[jėga|jėgoms]], veikiančioms išilgai vienos [[tiesė]]s. Taip deformuojami kėlimo ir traukimo lynai bei grandinės, muzikos instrumentų stygos, žmogaus [[raumuo|raumenys]] ir [[sausgyslė]]s.
* '''gniuždymo''' - – susidaro veikiant dviem priešingų krypčių jėgoms, veikiančioms priešpriešiais vienoje tiesėje (Priešinga tempimo deformacijai). Tokia deformacija veikia pastatų atramines [[kolona]]s, sienas ir pamatus, medžių [[kamienas|kamienus]], kaulus.
* '''lenkimo''' - – susidaro veikiant kūną tempimo ir gniuždymo deformacijoms. Vienos kūno dalys yra tempiamos, o kitos gniuždomos.
* '''šlyties''' - – susidaro veikiant kūną (ne vienoje vietoje) dviem lygiagrečioms, priešingų krypčių jėgoms. Kūno sluoksniai pasislenka lygiagrečiai vieni kitų atžvilgiu. Ši deformacija veikia [[uoliena]]s ir [[ledynas|ledynus]] kalnų šlaituose, detales jungiančius [[varžtas|varžtus]] ir [[kniedė|kniedes]], kūnus, judančius veikiant didelei [[trintis|trinčiai]].
* '''sąsūkos''' - – susidaro, kai negalintį laisvai suktis kūną veikia dvi jėgos, sukančios priešingomis kryptimis.
Kuomet nustojus veikti jėgoms deformuotas kūnas atgauna pradinę formą, sukelta deformacija vadinama ''tampriąja''. Jeigu jis lieka deformuotas deformacija vadinama ''plastine''.
Deformacijos metu vidutiniai atstumai tarp dalelių pakinta. Suartintos dalelės pradeda stumti viena kitą, atitolusios traukti. Išnykus išoriniam veikimui, tarpusavio sąveikos dėka dalelės sugrįžta į buvusias savo padėtis.
'''Tenzometras''' - – prietaisas kietųjų kūnų deformacijoms matuoti.
[[Kategorija:Mechanika]]
| 