13:39, 3 sausio 2016 versija (taisyti) Mefisto215 (aptarimas \| indėlis) SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		15:41, 3 sausio 2016 versija (taisyti) (anuliuoti) Nestea (aptarimas \| indėlis) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
[[Vaizdas:Digital Pressure Sensor.jpg\|right\|thumb\|~~200px~~250px\|Pneumatinis oro jutiklis]] '''Jutiklis''' —– matavimo įrenginys, keičiantis matuojamą dydį kitu, dažniausiai [[elektra\|elektriniu]], jam proporcingu dydžiu, [[signalas\|signalu]], kurį patogu apdoroti ir perduoti. Matuojami įvairiausi dydžiai: linijinis ar kampinis [[poslinkis]], [[greitis]], [[temperatūra]], [[Šviesa\|šviesos intensyvumas]], [[slėgis]], [[masė]] ir t. t. Jutiklis matuojamą dydį apdoroja keičiant į jam proporcingą [[Srovė\|srovę]], [[Įtampa\|įtampą]], skaitmeninį formatą. Jutikliai plačiai naudojami įvairiose [[Technika\|technikos]] srityse, įvairiuose [[Mechatronika\|mechatronikos]] įrenginiuose. <ref>V. Kvedaras, Elektronikos įtaisai ir sistemos, Vilnius: Technika, 2012.</ref> == Rūšys == [[Vaizdas:Geiger counter.jpg\|thumb\|250px\|[[Geigerio-Miulerio skaitiklis]]: Geigerio-Miulerio vamzdis (juodas cilindras) ir skaičiuotuvas, fiksuojantis impulsų skaičių per laiko tarpą]] Jutikliai yra įvairiausių rūšių, tipų ir konstrukcijų. Bendriausiu atveju, jie būna dviejų tipų: * Parametriniai (keičiantis kontroliuojamam įėjimo dydžiui kinta jutiklių parametrai, kaip [[induktyvumas]], [[talpa]], [[elektrinė varža]] ir t. t., todėl kinta ir išėjimo parametrai, kaip įtampos, srovės dydžiai. Jiems būtinas išorinis [[energija\|energijos]] šaltinis. Parametrinių jutiklių pavyzdžiai: varžiniai, induktyvieji, [[talpiniai jutikliai]]); * Generatoriniai (vyksta tiesioginis vienos energijos rūšies keitimas kitos rūšies [[energija]], kaip, pavyzdžiui, fotoelektriniuose jutikliuose šviesos energija transformuojama į elektros energiją, o [[termoporos]]e - – šilumos energiją į elektros ir pan.). === Jutikliai pagal ~~veikimo principą:~~sandarą ===▼ Jutiklis pagal sandarą gali būti: paprastasis (sudaro tik jautrusis elementas) ir sudėtingas (be jautriojo elemento yra papildomi įtaisai, kaip [[DVD\|rastriniai diskai]], [[Išeitinis kodas\|kodavimo juostos]], [[Operacinis stiprintuvas\| stiprintuvai]] ir t. t.). === Jutikliai pagal paskirtį: === * [[Deformacija\|Deformacijų]] ir slėgio jutikliai; * Pozicijos, krypties, poslinkio ir judesio jutikliai; * Aplinkos ir [[atmosfera\|atmosferos]] jutikliai. === Jutikliai pagal veikimo principą === Pagal veikimo principą jutikliai gali būti naudojami skirtingos paskirties jutikliuose, pavyzdžiui, varžiniai jutikliai ir deformacijos, ir temperatūros, ir poslinkio nustatymui. ▲Jutikliai pagal veikimo principą: * Varžiniai (įėjimo signalas keičia jutiklio elektrinę varžą, jei jutiklis įjungtas į [[elektros grandinė\|elektros grandinę]], jo išėjimo signalas yra įtampa, srovė); Varžiniai jutikliai: potenciometriniai jutikliai (kintamasis [[varža]]s su trimis išvadais, [[potenciometras]], judamasis kontaktas reaguoja į kampinį arba linijinį poslinkį ir formuoja elektrinę įtampą), skystieji elektrolitiniai (jutikliai [[elektrolitas\|elektrolito]] pagrindu), kontaktinės varžos (varža kinta nuo kontakto su kūnu), termistoriai (jutiklį sudaro varžinė medžiaga – [[puslaidininkis]], kai didinama temperatūra, puslaidininkio varža mažėja) ir įtempio jutikliai (nusodinta vielelė su popieriaus juostele, skirta mažoms deformacijoms nustatyti, deformuojantis kūnui, kinta jutiklio varža). * Induktyvieji (jautrusis elementas - – [[ritė]], maitinama [[Kintamoji elektros srovė\|kintamąja elektros srove]], kai [[objektas]] sukasi arba tiesiai juda link ritės, [[oras\|oro]] tarpas tarp jų keičia ritės [[induktyvumas\|induktyvumą]], tokiu būdu nustatomas poslinkis) ir transformatoriniai (sudaro dvi ritės, nejudantis magnetolaidis ir judantis inkaras, nustatantys [[kinematika\|slenkamąjį judėjimą]]);▼ Varžiniai jutikliai: potenciometriniai jutikliai (kintamasis [[varža]]s su trimis išvadais, [[potenciometras]], judamasis kontaktas reaguoja į kampinį arba linijinį poslinkį ir formuoja elektrinę įtampą), skystieji elektrolitiniai (jutikliai [[elektrolitas\|elektrolito]] pagrindu), kontaktinės varžos (varža kinta nuo kontakto su kūnu), termistoriai (jutiklį sudaro varžinė medžiaga - [[puslaidininkis]], kai didinama temperatūra, puslaidininkio varža mažėja) ir įtempio jutikliai (nusodinta vielelė su popieriaus juostele, skirta mažoms [[deformacija\|deformacijoms]] nustatyti, deformuojantis kūnui, kinta jutiklio [[varža]]). * Talpiniai (jautrusis elementas - – [[kondensatorius]], maitinamas kintamąja elektros srove, kaip ir induktyviųjų jutiklių, tokiu pat principu nustatomi objekto poslinkiai ir judėjimo [[kampas]]) ir pjezoelektriniai (jautrusis elementas - – Pjezo [[kristalas]], reaguojantis į mechaninį ir elektrinį poveikį, jei kristalas deformuojamas, susidaro elektrinis impulsas, o jei kristalas paveikiamas [[Elektrinis laukas\|elektrinio lauko]], padidėja [[slėgis]] ultragarso diapozone);▼ ▲* Induktyvieji (jautrusis elementas - [[ritė]], maitinama [[Kintamoji elektros srovė\|kintamąja elektros srove]], kai [[objektas]] sukasi arba tiesiai juda link ritės, [[oras\|oro]] tarpas tarp jų keičia ritės [[induktyvumas\|induktyvumą]], tokiu būdu nustatomas poslinkis) ir transformatoriniai (sudaro dvi ritės, nejudantis magnetolaidis ir judantis inkaras, nustatantys [[kinematika\|slenkamąjį judėjimą]]); ▲* Talpiniai (jautrusis elementas - [[kondensatorius]], maitinamas kintamąja elektros srove, kaip ir induktyviųjų jutiklių, tokiu pat principu nustatomi objekto poslinkiai ir judėjimo [[kampas]]) ir pjezoelektriniai (jautrusis elementas - Pjezo [[kristalas]], reaguojantis į mechaninį ir elektrinį poveikį, jei kristalas deformuojamas, susidaro elektrinis impulsas, o jei kristalas paveikiamas [[Elektrinis laukas\|elektrinio lauko]], padidėja [[slėgis]] ultragarso diapozone); * Fotoelektriniai, optiniai (visų fotoelektrinių jutiklių principas pagrįstas [[Fotoefektas\|fotoefekto]] reiškiniu, naudojami fotoimtuvai, kaip foto[[varžos]], foto[[Diodas\|diodai]], foto[[Tranzistorius\|tranzistoriai]] reaguoja į [[Šviesa\|šviesos]], [[Elektromagnetinė banga\|elektromagnetinių spindulių]] poveikį, leidžia įvertinti [[Apšvieta\|apšvietą]], spinduliavimo intensyvumą, linijinį ir kampinį poslinkį, objektų temperatūrą); * Radiaciniai (jautrusis elementas - – [[inertinės dujos]], radioaktyvi [[Elementarioji dalelė\|dalelė]], patenkanti į vamzdį, jonizuoja dujas, kurios tampa laidžios ir sukuria elektros srovę, šiuo principu plačiai naudojamas [[Geigerio ir Miulerio skaitiklis]]); * Terminiai (pagr. jutikliai - – termoporos, sudarytos iš dviejų skirtingų laidininkų, pavyzdžiui, [[chromelis]] - – [[aliumelis]], [[radžis]] - – [[platina]], kaitinant vieną laidininkų sujungimo tašką, atsiranda termo[[elektrovara]], sukurianti srovę grandinėje); * Pneumatiniai (jautrusis elementas – ~~- [[~~oras]], kintant jo kiekiui, ar spūdumui, kinta [[slėgis]]) ir hidrauliniai (jautrusis elementas - – [[skystis]], kintant jo kiekiui, ar spūdumui, kinta [[slėgis]]); * Kompensaciniai (sudaro šaltinis, kompensuojantis jutiklio užfiksuotą signalą, kad tiriamasis objektas nebūtų apkrautas ir nebūtų iškraipomas [[signalas]]). == Jutiklių klaidų mažinimo būdai == ~~Svarbiausios~~Svarbiausi jutiklių rodikliai: jautrumas ir [[matavimo paklaida]]. Išvengti paklaidų beveik neįmanoma, todėl naudojami keli būdai jų išvengti ir gauti gana tikslius rodmenis. ~~Pagr.~~Pagrindiniai klaidų mažinimo būdai: * Signalo kompensavimas kitais energijos šaltiniais; * [[Neigiamas grįžtamasis ryšys\|Grįžtamojo ryšio]] sistemos panaudojimas; * ~~Signalo~~ [[Filtravimas (signalų apdorojimas)\|Signalo filtravimas]] * [[~~Amplitudė~~Amplitudinė moduliacija\|Amplitudinė]]s ir [[~~Dažnis\|dažnio]]~~dažninė [[moduliacija]]; * [[Statika\|Statinė]] ir [[Dinamika\|dinaminė]] korekcija. == Nuorodos == * [http://www.mdpi.com/journal/sensors http://www.mdpi.com/] - – žurnalas apie jutiklius. {{en-icon}} [[Kategorija:Pramonė]] [[Kategorija:Elektrotechnika]]

Jutiklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jutiklis (taisyti)

15:41, 3 sausio 2016 versija