Teodosijus II: Skirtumas tarp puslapio versijų

68 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
| vikiteka =Category:Theodosius II}}
 
'''Teodosijus II''' ([[lotynų kalba|lot]]. ''Flavius Theodosius Junior'', [[401]]  m. [[balandžio 10]] d.  – [[450]]  m. [[liepos 28]] d.), vadinamas Teodosijumi Jaunesniuoju ar Teodosijumi Kaligrafu, buvo [[imperatorius|Bizantijos imperatoriumi]] [[408]]-[[450]]  m. Jis labiausiai žinomas dėl Teodosijaus teisės kodekso ir Teodosijaus sienų [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]. Jam valdant kilo [[Nestoriečiai|Nestorizmo]] ir Eutychianizmo sektų judėjimai.
 
== Gyvenimas ==
 
Teodosijus gimė [[401]]  m. imperatoriui [[Arkadijus|Arkadijui]] ir jo [[frankai|frankų]] kilmės žmonai [[Elija Eudoksija|Elijai Eudoksijai]]. 408  m. tėvas mirė ir 7 metų sūnus tapo Rytų Romos imperijos imperatoriumi.
 
Vyriausybei iš pradžių vadovado pretorijonų prefektas Antemijus, kuriam prižiūrint buvo pastatytos Teodosijaus sienos.
 
[[414]]  m. Teodosijaus vyresnė sesuo [[Pulcherija]] buvo paskelbta Augusta ir tapo regente. Nuo [[416]]  m. Teodosijus valdė pats, bet sesuo jam darė didelę įtaką. [[421]]  m. Teodosijus II vedė [[Elija Eudocija|Eliją Eudociją]], graikų kilmės moterį<ref>Duncan, Alistair ''The noble heritage: Jerusalem and Christianity, a portrait of the Church of the Resurrection'', Longman, 1974  m. 28 psl isbn 058278039X</ref><ref>Morgan, Robin ''Sisterhood is global: the international women'swomen’s movement anthology'', Feminist Press, 1996  m. 270  m. isbn 1558611606</ref><ref>Mahler, Helen A. ''Empress of Byzantium'' Coward-McCann, 1952  m., 106 psl. OCLC 331435</ref>. Jie susilaukė dukters [[Licinija Eudoksija|Licinijos Eudoksijos]].
 
Paskatintas Pulcherijos, Teodosijus II susidomėjo krikščionybe ir pradėjo karą su Sasanidais ([[421]]–[[422]]  m.), kurie persekiojo krikščionis. Karas baigėsi lygiosiomis, nes Teodosijus II turėjo tartis, kai [[hunai]] nusiaubė Konstantinopolį.
 
[[423]]  m. mirė Vakarų Romos imperatorius [[Honorijus]], Teodosijaus II, ir ''primicerius notariorum'' [[Joanas]]. Honorijaus sesuo [[Gala Placidija]] ir jos sūnus [[Valentinianas III]] pabėgo į Rytus ir po ilgų svarstymų [[424]]  m. Teodosijus II paskelbė karą Joanui. [[425]]  m. gegužę Valentinianas III tapo Vakarų Romos imperatoriumi, o jo motina  – regente. Kad būtų sustiprinti ryšiai tarp abiejų imperijų, Licinija Eudoksija tapo Valentiniano III sužadėtine.
[[Vaizdas:Solidus ValentinianIII-wedding.jpg|thumb|right|200px|[[Solidas]], skirtas Valentiniano III ir Licinijos Eudoksijos vestuvėms]]
 
=== Universitetas ir įstatymų kodeksas ===
 
425  m. Teodosijus įkūrė Konstantinopolio universitetą. Tarp kitų dalykų buvo dėstoma teisė, [[filosofija]], [[medicina]], [[aritmetika]], [[geometrija]], [[astronomija]], [[muzika]] ir retorika.
 
429  m. Teodosijus II paskyrė komisiją surinkti visus įstatymus, išleistus nuo [[Konstantinas I|Konstantino I]] laikų, kad būtų sukurta vieninga teisinė sistema. Planas nepavyko, bet antroji komisija surinko įstatymus ir išleido kaip ''[[Teodosijaus kodeksas|Codex Theodosianus]]'' [[438]]  m. Teodosijaus II teisės kodeksas buvo [[Justinianas I|Justiniano I]] kodekso pagrindas.
 
=== Karai su hunais, vandalais ir persais ===
 
Rytų Romos imperiją niokojo trumpi hunų išpuoliai. [[447]]  m. hunai buvo prie Konstantinopolio, bet Anatolijui pavyko su jais susitarti. Imperatorius mokėjo apie 114,5  kg aukso hunams, o vėliau dvigubai.
 
Kai [[vandalai]] užgrobė Afriką [[439]]  m. Rytų ir Vakarų imperatoriai pasiuntė pajėgas į [[Sicilija|Siciliją]] atgauti Kartaginos, bet projektas nepavyko. Matydami mažą sienų apsaugą hunai ir [[Sasanidų dinastija|Sasanidai]] paskelbė karą. [[443]]  m. hunai sumušė dvi romėnų armijas. Tik sutikus mokėti 687  kg aukso hunai atsitraukė. Karas su persais baigėsi 422  m.
 
=== Teologiniai ginčai ===
 
Sirijoje Teodosijus II sutiko Nestorijų ir jį paskyrė Konstantinopolio patriarchu [[428]]  m. Nestorijus įsivėlė į teologinius ginčus tarp dviejų frakcijų, kurios nesutarė dėl kristologijos. Jis bandė tarpininkauti, bet buvo apkaltintas, kad atskiria Kristaus dievišką ir žmogišką prigimtis. Ši erezija pavadinta jo vardu. Imperatorius iš pradžių rėmė Nestorijų, bet šiam labai priešinosi patriarchas Kyrilas[[Šv. Kirilas Aleksandrietis]]. Su popiežiaus [[Celestinas I|Celestino I]] sutikimu [[431]] m. įvyko [[Efeso susirinkimas|Pirmasis Efeso susirinkimas [[431]] m., kuris pasmerkė Nestorijų, tad imperatorius jį ištrėmė.
 
Po 20 metų vėl kilo ginčai, kuriuos sukėlė Konstantinopolio abatas Eutychas. Teigiama, kad jo kristologija suliejo Kristaus dievišką ir žmogišką prigimtį į vieną. Abatą pasmerkė Konstantinopolio patrialchaspatriarchas Flavianas, bet užstojo KyriloKirilo įpėdinis Dioskuras Aleksandrietis. Antrasis Efeso susirinkimas [[449]]  m. nuvertė Flavianą, kuris greitai mirė. Popiežius [[Šventasis Leonas I|Leonas I]] ir kiti vyskupai protestavo, bet imperatorius patvirtino nutarimą. Tik po jo mirties 450  m. Chalkedono susirinkimas uždraudė Eutychianizmą.
 
Teodosijus II mirė per jojimo nelaimingą atsitikimą. Jo sesuo Pulcherija, nesenai grįžusi į rūmus, nugalėjo eunuchą Chrysafijų. Ji vedė generolą [[Markianas|Markianą]] ir padarė jį imperatoriumi.