02:39, 26 balandžio 2015 versija taisyti CommonsDelinker (aptarimas \| indėlis) 19 004 keitimai Išimama iliustracija Moroccan_pastries.jpg, kurią naudotojas NahidSultan pašalino Commons projekte ← Prieš tai darytas keitimas		16:28, 27 gruodžio 2015 versija taisyti anuliuoti 91.187.163.247 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: Kviečiai gali būti naudojami ir kaip [[kruopos]], t. y. verdami. Iš jų gaminamos [[manų kruopos]], [[bulguras]] (kietųjų kviečių kruopos), [[kuskusas]]. Kitas svarbus javas yra [[miežis]]. [[Ryžiai]], kurie iš Pietryčių Azijos introdukuoti Mesopotamijoje dar prieš mūsų erą, yra kitas svarbus javas, paplitęs ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvėse, ypač rytinėje dalyje. Skirtingai nei [[Tolimųjų Rytų virtuvė]]se, čia daugiau vertinami biriai virti ryžiai todėl naudojamos pailgų ryžių rūšys, basmati ryžiai. === Riebalai === [[Vaizdas:Argane oil production.jpg\|thumb\|200px\|left\|Argano aliejaus tradicinis spaudimas]] Nuo senovės ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvėse buvo naudojami gyvuliniai riebalai, ypač [[sviestas]], iš kurio gaminamas grynintas sviestas [[smenas]]. Taip pat kai kuriuose regionuose gausiai naudojami augaliniai riebalai [[alyvų aliejus]] ([[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] pakrantėse), [[arganas\|argano]] aliejus ([[Šiaurės Afrika\|Šiaurės Afrikoje]]). Rečiau naudojami aliejai yra gaminami iš [[riešutai\|riešutų]], [[sezamas\|sezamo]]. [[Tahini]] pasta, gaminama iš spragintų grūstų sezamų, yra svarbus komponentas, neretai pakeičiantis sviestą. Eilutė 25: === Baltymai === [[Vaizdas:Bulgur turkey nesbitt.jpg\|thumb\|200px\|Bulguras, verdamas Turkijoje]] ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvės turi gausų baltyminių produktų pasirinkimą. Dėl religinių taisyklių ir gamtos sąlygų šalyse nevartojama [[kiauliena]]. Dažniausiai vartojamos mėsos rūšys yra [[veršiena]], [[aviena]], [[paukštiena]], kai kuriose srityse paplitusi kupranugariena. Dėl nuolatinės klajoklių tautų (pirmiausia [[tiurkai\|tiurkų]]) įtakos Artimieji Rytai virtuvėje labai paplitę [[pieno produktai]]: [[jogurtas]] (žinomas įvairiais pavadinimais skirtingose musulmonų šalyse), spausti jogurtai ir [[sūris\|sūriai]], dažnai gaminami iš avių pieno. Skiestas jogurtas (arba [[airanas]]) yra svarbus musulmonų gėrimas. Iš augalinių baltymų vartojama daugybė rūšių [[ankštiniai\|ankštinių]] (svarbiausi: [[žirniai]], [[lęšiai]], [[turkiški žirniai]] ir kt.). Virtuvėse gausus ir [[riešutai\|riešutų]] pasirinkimas.Labiausiai ~~Tarp labiausiai paplitusių riešutų~~paplitę yra [[migdolas\|migdolai]], [[riešutmedis\|~~graikiški~~graikiniai riešutai]], [[pistacija\|pistacijos]], [[lazdynas\|lazdyno riešutai]]. === Vaisiai ir daržovės === Eilutė 40: Artimieji Rytai šalyse yra kilę ir auga daug prieskoninių augalų: [[petražolė]], [[česnakas]], [[mairūnas]], [[raudonėlis]], [[šafranas]], [[rozmarinas]], [[kalendra]], [[čiobrelis]], [[kmynas]], [[anyžius]] ir kt.. Kadangi ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų šalys nuo senovės daug prekiavo su [[Pietryčių Azija\|Pietryčių Azijos]], [[Rytų Afrika\|Rytų Afrikos]], [[Sahelio civilizacija\|Sahelio]] šalimis, iš ten paplito daugybė užsieninių prieskonių, kurie gana greitai prigijo vietos virtuvėse. Tarp jų plačiai naudojami yra [[muskatas]], [[juodasis pipiras\|pipirai]], [[imbieras]], [[gvazdikėliai]], [[kardamonas]], [[cinamonas]], [[dažinė ciberžolė]]. Nuo XVI a. dėl Europiečių įtakos iš [[Amerika\|Amerikos]] buvo introdukuoti nauji prieskoniai, pirmiausia [[raudonieji pipirai]]. Eilutė 51: [[Vaizdas:Kebab.jpg\|thumb\|200px\|Kebabai. Iš kairės: chenjeh kabab, kabab koobideh, jujeh kabab]] {{main\|Kebabas\|Kofta}} Vienas svarbiausių ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvių valgių, paplitęs visame regione, yra kepta ant iešmo mėsa, patiekiama su duona ir daržovėmis. Tokia mėsa nuo seno [[arabų kalba]] vadinama kabab (کباب), t. y. [[kebabas]]. Termino persiškas sinonimas yra ''tabahajah''. Kebabų įvairovė yra milžiniška. Svarbiausi jų tipai: Eilutė 63: [[Kofta]] (كفته) yra dar vienas svarbus mėsos valgis, paplitęs visame regione. Tai – maltos mėsos kukuliai ar dešrelės, kurie gali būti patiekiami žali, kepti ar troškinti. Jų regioniniai variantai irgi labai gausūs. [[Dolma]] – ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytį virtuvės valgių grupė, gaminama įdarant įvairias daržoves ar jų lapus (pomidorus, baklažanus, ankštinius pipirus, kopūstų, vynuogių lapus ir pan.). Jo variacijos žinomos kaip ''sarma'', ''mahši'' ar ''malfuf''. === Troškiniai === Eilutė 69: [[Vaizdas:Plat à Tajine.jpg\|thumb\|200px\|left\|Tadžino indas]] {{main\|plovas\|tadžinas}} Troškiniai yra kita ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvės patiekalų grupė, kuriai dažniausiai naudojami specifiniai indai, leidžiantys išlaikyti aukštą temperatūrą ir mažame kiekyje vandens pagaminti produktus. Dažniausiai gaminama tol, kol vanduo visiškai išgaruoja arba yra absorbuojamas. Labiausiai paplitusi tokių troškinių grupė yra [[plovas]], kilęs iš [[Persija\|Persijos]], bet išplitęs visame islamo pasaulyje ir įtakojęs kitas virtuvines tradicijas. Plovų pagrindinė sudedamoji dalis yra ryžiai, kurie troškinami kartu su mėsa, daržovėmis, prieskoniais, riešutais ir kitais produktais. Eilutė 77: === Meze === {{main\|Meze}} Meze, paplitę daugybėje ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvių, (ypač Viduržemio jūros rytinėse pakrantėse), yra užkandžiai, valgomi prieš valgį (tokiu atveju arabų šalyse jie įvardijami kaip ''muqabbilat''), arba prie alkoholinių gėrimų. Tarp jų labiausiai paplitę įvairūs [[sūris\|sūriai]], marinuotos [[alyvuogė]]s, salotos. Taip pat naudojami padažai bei mirkalai, valgomi su duona. Tokių užkandžių rūšių yra daugybė, ir jie dažniausiai atrodo labai gražiai. === Konditerija === {{main\|Islamo konditerija}} ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų konditerijos menas yra labai išvystytas, o kai kurie patiekalai garsūs visame pasaulyje. Konditerijoje dažniausiai derinami kviečiai (miltai ar kruopos), cukrus ar medus, riešutai ir įvairios sėklos, prieskoniai ir džiovinti vaisiai. Svarbiausias ingredientas beveik visais atvejais yra cukraus ar medaus sirupas, kuris naudojamas įvairiais būdais. Jį maišant su miltais, kruopomis ar riešutų bei sėklų pastomis gaunama [[chalva]], su krakmolu – [[lokumas]]. Jame gali būti cukruojami vaisiai, riešutai, prieskoniai ir daržovės, jame galima mirkyti krosnyje keptus arba riebaluose virtus tešlos gaminius ([[baklava]]). Eilutė 96: == Filosofija == {{main\|Islamo mitybos priesakai\|Kašrutas}} Visose regiono tautose mityba reguliuojama religinių principų, kurie ~~sukūrė~~sudaro ištisą mitybos filosofiją. Svarbiausios tradicijos, reguliuojančios mitybą, yra [[Islamo mitybos priesakai]] (''Dhabiha Halaal'') ir žydų mitybos priesakai ([[kašrutas]]). Jie griežtai skirsto visus mitybai tinkamus produktus į leistinus ([[halaal]], [[košer]]) ir draudžiamus ([[haram]]). Draudžiami yra [[kiauliena]] (įskaitant [[želatina\|želatiną]]), daugybė jūros gyvūnų, [[vabzdžiai]] (išskyrus skėrius), [[ropliai]]. Islame taip pat uždraustas [[alkoholis]]. Egzistuoja labai griežtos skerdimo taisyklės, pagal kurias naudojamas maistui gyvulys privalo būti paskerstas atitinkamu būdu. Skerdimo ritualą reguliuoja islamo dhabiha ir žydų šečita. Eilutė 105: [[Vaizdas:Kahvihuone.jpg\|thumb\|200px\|Kavos gėrimas gatvės kavinukėje. Palestina]] Artimųjų Rytų šalyse valgoma prie žemų apvalių staliukų, sėdint ant žemės ar pagalvėlių. Labai paplitę valgymo indai, pagaminti iš [[sidabras\|sidabro]]. Tradiciškai ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvėse nenaudojami valgymo įrankiai: valgoma dešiniąja ranka, naudojant tris pirštus, kuriais imamas maistas. Skystesni ir klampesni patiekalai valgomi naudojant [[duona\|duoną]], kuri laužiama mažais gabaliukais ir mirkoma. Svarbi [[higiena]], todėl prieš valgį dažniausiai pateikiami pašildyti rankšluosčiai nusivalyti rankas. Dažniausiai valgis susideda iš vieno pagrindinio patiekalo (mėsos patiekalo ar troškinio), prie kurio patiekiama duona, [[kuskusas]] ar ryžiai. Taip pat šalia patiekiamos salotos. Pabaigoje patiekiama kava ar arbata, kurių gėrimas yra ypač rafinuotas ir išsivystęs į sudėtingą ceremonialą. Eilutė 112: == Regioniniai skirtumai == Nors egzistuoja daug bendrų kultūrinių panašumų, nulemtų panašių produktų, gamtinių sąlygų ir islamo religijos, ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvėms būdinga ir didžiulė įvairovė, kuri atsirado dėl skirtingų istorinių sąlygų ir kultūrinių įtakų. Dažnai virtuvės yra skirstomos į arabų ir nearabų (čia stipresnė persiška įtaka). Arabų virtuvės skirstomos į Magrebo, Levanto, Arabijos. Nearabiškos virtuvės skirstomos į persišką, kaukazietišką, turkišką, Vidurinės Azijos ir pan. == Įtakos == ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvės per visą istoriją veikė aplinkinių šalių virtuves. Nuo seniausių laikų musulmoniškos [[Šiaurės Afrika\|Šiaurės Afrikos]] šalys kontaktavo su europinėmis Viduržemio jūros šalimis, per kur daug naujovių pasiekė Europą. Dėl [[Osmanų imperija\|Osmanų imperijos]] užkariavimų [[turkiška virtuvė]] nuo XIV a. turėjo įtakos [[Balkanų virtuvės\|Balkanų virtuvėms]], dėl ko šiose šalyse paplito islamiškos konditerijos tradicijos ([[turkiški saldumynai]]), radosi vietinės kebabų ir kofta atmainos (balkaniški [[čevapi]], graikų [[suvlaki]]). [[Persiška virtuvė]] labai stipriai paveikė Šiaurės Indijos virtuvę. XVII a. Indijoje susiformavo savotiška ~~Artimieji~~Artimųjų ~~Rytai~~Rytų virtuvės atmaina Mogholų virtuvė. Dėl ilgalaikių kontaktų su [[Didžiosios stepės virtuvė]]mis, šios irgi patyrė islamiškų tradicijų įtaką. [[Totoriai\|Totorių]] tarpe paplito riebaluose kepti konditerijos gaminiai, sluoksniuotos tešlos kepiniai ([[čeburekas\|čeburekai]]), kebabo atmaina [[šašlykas]]. Per totorius bei [[karaimai\|karaimus]] šios tradicijos pasiekė ir Rytų Europą, tarp jų ir [[Lietuviška virtuvė\|Lietuvą]].

Artimųjų Rytų virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų