Deoksiribonukleorūgštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šalinamas Link FA šablonas. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Deoksiribonukleorūgštis susideda iš [[deoksiribonukleotidas|deoksiribonukleotidų]]. Deoksiribonukleotidas yra sudarytas iš heterociklinės azoto bazės ir angliavandenio deoksiribozės. Deoksinukleotidai skiriasi azoto bazėmis. Pagrindinės yra keturios: [[adeninas]] (A), [[guaninas]] (G), [[citozinas]] (C) ir [[timinas]] (T).
Deoksiribonukleotidai jungiasi į [[polinukleotidinė grandinė|polinukleotidinę grandinę]] per [[fosforo rūgštis|fosforo rūgšties]] likutį tam tikru, kiekvienai individualiai deoksiribonukleorūgščiai specifiniu nuoseklumu. Deoksiribonukleorūgšties molekulė (išskyrus kai kurių [[virusas|virusų]]) susidaro iš 2 polinukleotidinių grandinių, susisukusių į spiralę apie bendrą ašį. Šias 2 grandines jungia vandenilinės jungtys, esančios tarp nukleotidų azoto bazių (pastarosios išsidėsčiusios spiralės viduje; jų plokštuma statmena spiralės ašiai). G visada
DNR molekulė yra tokia plona, kad jos neįmanoma pamatyti net pro galingiausius optinius mikroskopus. DNR grandinė – tai dviguba spiralė, kuri yra panaši į susuktas virvines kopėčias su daugybe pakopų.
Kiekvienos organizmų rūšies DNR yra specifinė – turi skirtingą azotinių bazių kiekių santykį <math>{A+T \over G+C}</math>, arba specifiškumo koeficientą (įvairiuose organizmuose jis svyruoja nuo 0,32 iki 3,04), ir skirtingą bazių seką [[molekulė]]je. Būtent įvairuojanti bazių seka grandinėje ir nurodo gyvojo organizmo genetinį kodą, kuris nulemia organizmo ypatybes.
Interfazės metu lastelių ar [[bakterija|bakterijų]] DNR dvibubėja remiantis komplementarumo principu. Dvigubėjant DNR iš pradžių nutrūksta vandeniliniai ryšiai tarp nukleotidų, DNR išsiskiria į dvi dalis, prie abiejų atsiradusių dalių nukleotidų (komplementarumo principu) ima jungtis nauji nukleotidai. Galiausiai visa grandinė tokiu būdu sudvigubėja.
| |||