Lavoriškių–Nemenčinės miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Plotas 31 010 ha, mišku apaugę 27 500 ha. 50 miškų; didesnieji: Antavilių, Avietynės, Bezdonių, Dolnios, Kairėnų, Lavoriškių, Nemenčinės, Rokantiškių, Santakos, Skersabalių, Taurijos, Valakupių. 65 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso [[Vilniaus miškų urėdija]]i, [[Nemenčinės miškų urėdija]]i bei Vilniaus miesto savivaldybei. Masyvas prasideda [[Valakupiai|Valakupiuose]] (Vilniaus miesto dalis) ir tęsiasi į šiaurės rytus iki [[Neris|Neries]] ir [[Žeimena|Žeimenos]] santakos, rytuose pereina į [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritoriją. Miškuose yra miestelių ir kaimų ([[Arvydai]], [[Ąžuolinė]], [[Bezdonys]], [[Buzaraistis]], [[Nemenčinė]], [[Vilkiškės]] ir kitų). Masyvą kerta [[geležinkelis Vilnius–[[DaugpilisVilnius–Turmantas]], plentas Vilnius–[[Švenčionys]]{{KK102}}. Paviršius – kalvota lyguma, pietrytinėje dalyje – Taurijos baseino pelkėta nusausinta žemuma. Miškų šiauriniu pakraščiu teka Neris, jos kairysis intakas [[Bezdonė]] ir į ją įtekantis [[Trinkulis]], pietiniu pakraščiu – [[Vilnia]] ir jos dešinieji intakai [[Taurija (upė)|Taurija]] ir [[Bražylė]]. Yra 10 ežerų didžiausi: [[Antavilio ežeras|Antavilis]], [[Balžis]], [[Juodis (Vilniaus m.)|Juodis]], [[Tapelių ežeras]].

[[1944]]–[[1953]] m. Lavoriškių-Nemenčinės miškuose prieglobstį rasdavo [[Vytauto apygarda|Vytauto apygardos]] [[Tigro rinktinėsrinktinė]]s Lietuvos partizanai.<ref>{{VLE|XI|632|[[Algirdas Brukas]]|Lavoriškių-Nemenčinės miškai}}</ref>