Joseph Goebbels: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 23:
1921 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį [[Heidelbergo universitetas|Heidelbergo universitete]].<ref>P. J. Goebbels. Wilhelm von Schütz als Dramatiker. Ein Beitrag zur Geschichte der Romantischen Schule // Heidelberg, Universitatverlag, 1922</ref> 1924 m. prisijungė prie [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|nacių partijos]], dirbo kartu su [[Gregor Strasser|Gregoru Štraseriu]] partijos šiaurinėje šakoje. 1926 m. buvo paskirtas Berlyno partinės organizacijos vadovu ([[Gauleiteris|gauleiteriu]]), eidamas šias pareigas pradėjo domėtis [[propaganda]] kaip priemone partijos ir jos programos populiarinimui. 1933 m. naciams [[Machtergraifungas|užėmus valdžią]] J.Giobelso Propagandos ministerija greitai perėmė visų Vokietijos masinės informacinės priemonių priežiūrą ir kontrolę. Jis ypač propagandos tikslais naudojosi santykinai naujomis medijomis - radiju ir kino filmais.
1943 m. Giobelsas pradėjo spausti Hitlerį įvesti specialias priemones, kurios vėliau tapo "visuotiniu karu" ("totaliniu karu"), įskaitant karui nebūtinų verslų uždarymą, moterų įtraukimą į darbą, prieš tai nuo karinės tarnybos atleistų vyrų šaukimą į vermachtą. Galiausiai 1944 m. liepos 23 d. Hitleris paskyrė jį Reicho įgaliotiniu totaliniam karui. Giobelsas daugiausia nesėkmingai ėmėsi naujų priemonių padidinti žmonių, galinčių dirbti ginklų gamyboje bei tarnauti vermachte, skaičių.
== Biografija ==
eilutė 39 ⟶ 41:
Sovietų kariuomenei apsupus Berlyną, Gebelsas liko su Hitleriu, o šiam nusižudžius dienai perėmė kanclerio pareigas. Paskutiniąją gyvenimo dieną jis kartu su žmona kalio cianidu nunuodijo šešis mažamečius vaikus, o vėliau įšėję į šalia bunkerio esantį sodą nusižudė. J. Gebelsas nušovė savo žmoną Magdą, o tada ir pats sau šovė į galvą. Jų kūnai buvo padegti, tačiau neužteko benzino ir jie tik smarkiai apdegė.
{{Vokietijos kancleriai}}
| |||