Saga (literatūra)

Sagos, tai apsakymai apie senovės skandinavus ir germanus, vikingų keliones bei jų metu vykusius mūšius, migraciją į Islandiją ir joje esančių šeimų nesutarimus. Jos parašytos senovės skandinavų, daugiausia Islandų, kalba.

Pasakos parašytos prozos, panašios į epą, principu. Sagų eilutės dažniausiai yra rašomos aliteracijos būdu, posmais arba kaip vientisas eilėraštis. Jose vaizduojami herojiški jau praėjusių dienų poelgiai, „nusipelniusių vyrų“ pasakos, kuriuose dažniausiai buvo vaizduojami vikingai, kartais pagonys ar krikščionys. Visos pasakos, išskyrus legendines sagas, šventųjų sagas, vyskupų sagas bei išversti arba iš naujo perrašyti romansai, yra dažniausiai realistiniai. Sagos kartais būna romantizuotos ir fantastinės, bet visada nagrinėja artimas skaitytojui problemas.

Kontekstas

Njáls saga ištrauka iš Möðruvallabók (AM 132 folio 13r) apie 1350 m.

Terminas saga yra kilęs iš norvegiško žodžio saga (dgs. sögur) kuris reiškia (1) „tai, kas pasakyta, pareiškimas“ arba (2) „apsakymas, pasaka, istorija“. Jis yra giminingas angliškajam žodžiui saw (lt. patarlė) bei vokiškajam Sage. Islandų sagos yra paremtos žodine tradicija, todėl kiekvieną pasaką stengiamasi atrinkti ir suskirstyti į tai kas yra tikra, ir kas išgalvota. Sagų tikslumas ir tikrumas sukelia nemažus ginčus. Daugelis rankraščių, kuriuose yra užrašytos sagos, XVII a. buvo atgabenti į Daniją bei Švediją, tačiau vėliau grįžo į Islandiją. Klasikinės sagos buvo sukurtos XIII a. Anksčiau mokslininkai manė, jog šios sagos buvo žodžiu perduodamos iš kartos į kartą kol nebuvo užrašytos raštininkų XIII a. Vis dėlto, dabar dauguma mokslininkų mano, jog sagos buvo sukurtos sąmoningai, remiantis žodine bei rašytine tradicija. Į sagose minimų rūbų detalių aprašus sutelktas tyrimas nustatė, jog „aprengdami“ veikėjus rūbais, kurie tuo metu buvo manyti kaip senamadiški, rašytojai bandė sukurti kūrinio istorinį „pojūtį“. Tačiau šie rūbai nėra iš sagose minimų įvykių laikų ir yra panašesni į aprangą dėvėtą XII a.

Pasakojimų yra įvairių: apie karalius (pvz.: Heimskringla), paprastus žmones (pvz.: Bandamanna saga) bei didingus personažus (pvz.: Egils saga). Sagose aprašomi kai kurių Skandinavijos šalių istoriniai įvykiai (pvz.: paskutinis Hervarar saga skyrius) Jose taip pat minimos Britų salos, šiaurės Prancūzija bei Šiaurės Amerika,. Kelionių į Šiaurės Ameriką (dabartinė Kanada) pasakojimai buvo pripažinti tikrais visai neseniai, XX a. pradžioje.

Dauguma Islandų sagose aprašytų istorijų įvyko 930-1030 metų laikotarpyje, kuris Islandų istorijoje dar vadinamas söguöld (sagų amžius). Karalių, vyskupų bei tuometinės sagos turi nuosavus laikotarpius. Dauguma buvo užrašytos nuo 1190 iki 1320 m.. Kai kurios ilgą laiką prieš užrašant egzistavo kaip žodinė tradicija, kitos buvo sukurtos iš nieko, o dar kitų sagų ir šaltiniai yra žinomi. Karaliaus Sverrir sagos autorius buvo susitikęs su karaliumi ir jį panaudojo kaip įkvėpimo šaltinį.

Klasifikavimas

Snorri Sturluson portretas sukurtas Christian Krohg. Iliustracija skirta Heimskringla 1899-ųjų leidimui.  

Skandinavų sagos įprastai skirstomos į: karalių sagas (Konungasögur), islandų sagas (Íslendinga sögur), islandų apsakymus (Íslendingaþættir), tuometines sagas (Samtíðarsögur arba Samtímasögur), legendines sagas (Fornaldarsögur), riterių sagas (Riddarasögur) bei „Grenlandų Sagą“ (Grænlendingasögur), šventųjų sagas (Heilagra manna sögur) bei vyskupų sagas (Biskupa sögur).

Dronning Ragnhilds drøm (Karalienės Ragnhildos sapnas) iš Snorre Sturlassons Kongesagaer, sukurta Erik Werenskiold, maždaug 1899 m.

Karalių sagose aprašyti Skandinavijos karalių gyvenimai. Jos buvo kuriamos nuo XII iki XIV a. Islandų sagos (Íslendinga sögur) buvo parašytos XII-XIV a. ir yra sudarytos iš herojiškų pasakojimų apie didžias Islandijos šeimas gyvenusias 930-1030 metais. Šios sagos yra vienos iš labiausiai vertinamų klasikos pavyzdžių, tarp jų ir: Njáls saga, Laxdæla saga bei Grettis saga. Islandų apsakymai savo turiniu yra panašūs į Íslendinga sögur. „Tuometinių sagų“ pasakojimai vyksta XII a. bei XIII a. Islandijoje ir buvo parašyti netrukus po įvykių, kuriuos jie aprašo . Dauguma jų saugomi rinkinyje pavadinimu Sturlunga saga, nors kai kurie yra saugomi atskirai, pvz.: Arons saga Hjörleifssonar. Legendinės sagos yra tolimos istorijos bei mitų ar legendų mišinys. Jos skirtos gyvybingiems pasakojimams bei pramogoms. Islandai didžiavosi skandinavų didvyriška istorija bei pagoniška praeitimi. Riterių sagos sudaro lotynų pseudo-istorinių raštų bei prancūziškų epų vertimai, taip pat ir pačių skandinavų sukurti panašaus stiliaus kūriniai.

Nors sagos įprastai yra anonimiškos, XIV a. atsiradęs savitas literatūrinis judėjimas apima sagas, daugiausiai religinėmis temomis, kurių autorius galima identifikuoti bei kurios pasižymi lotynišku stiliumi. Šis judėjimas, susijęs su šiaurės Islandijos Hólar vyskupija, yra vadinamas Šiaurės Islandijos Benediktino Judėjimu (Norðlenski Benediktskólinn).

Kiti kūriniai

• Styrbjarnar þáttr Svíakappa
• Hróa þáttr heimska
• Eymundar þáttr hrings
• Eindriða þáttr ok Erlings

Dabartinis naudojimas

„Saga“ tai iš senovės skandinavų arba islandų kalbos kilęs žodis (šiuolaikinėje islandų bei švedų kalboje „saga“ reiškia „pasakojimas“) Žodis saga yra giminingas angliškajam žodžiui say. Daugelis islandų kalboje randamų reikšmių yra maždaug lygūs reikšmėms „kažkas pasakyta“ arba „proziškas pasakojimas“, šiek tiek panašus į „pasakojimas“, „pasaka“ arba „istorija“. Per šimtmečius žodis saga įgijo platesnę reikšmę. Šiuolaikinė švedų bei danų kalbos apibūdina jį kaip netikras arba epinis kūrinys. Folksagašvedų ir danų kalbose reiškia liaudiška pasaka, nežinomo autoriaus pasaka. Konstsaga yra švediškas terminas skirtas žinomo rašytojo (pvz.: Hanso Kristiano Anderseno ar Astridos Lindgren) pasakai apibūdinti, o danai ir norvegai vartoja terminą eventyr (“nuotykis“). 

Saga taip pat gali būti ir fantastinis kūrinys. Dž. R. R. Tolkino Žiedų Valdovo serija buvo Åke Ohlmarks‘o išversta į švedų kalbą ir pavadinta Sagan om ringen („Žiedo Saga“). 2004 metų vertimo pavadinimas buvo pažodžiui išverstas iš originalo: Ringarnas herre. Islandų žurnalistas Þorsteinn Thorarensen (1926-2006) išvertė kūrinį ir pavadino jį Hringadróttins saga („Žiedų Valdovo Saga“)

Kalbant apie Švedijos istoriją, kartais yra vartojamas terminas sagokung („sagos karalius“) kuris yra dviprasmiškas ir apibūdina pusiau legendinius Švedijos karalius, apie kuriuos žinoma iš nepatikimų, greičiausiai fiktyvių, šaltinių.

Farerų salos kalboje, žodis, paveiktas U raidės umliauto, pavirto søga bei įgavo platesnę reikšmę. Be saga, žodis taip pat apima tokius terminus kaip istorija, pasaka arba pasakojimas. Nors sagose dažniausiai pasakojama apie vyriškus pagrindinius veikėjus, kaip pvz.: Beovulfe, Die Saga von Frau Vorherrschaft, išvertus į lietuvių kalbą „Ponios namų saga“, pasakojama apie moterišką pagrindinę veikėją.

Taip pat skaitykite:

• Jaunesnioji Eda
• Islandų sagos
  
• Germanų sagos

Šaltiniai

Pirminiai:

• The Skaldic Project, An international project to edit the corpus of medieval Norse-Icelandic skaldic poetry

Antriniai:

• Clover, Carol J. et al. Old Norse-Icelandic Literature: A critical guide (University of Toronto Press, 2005) ISBN 978-0802038234
• Gade, Kari Ellen (ed.) Poetry from the Kings' Sagas 2 From c. 1035 to c. 1300 (Brepols Publishers. 2009) ISBN 978-2-503-51897-8
• Gordon, E. V. (ed) An Introduction to Old Norse (Oxford University Press; 2nd ed. 1981) ISBN 978-0-19-811184-9
• Jakobsson, Armann; Fredrik Heinemann (trans) A Sense of Belonging: Morkinskinna and Icelandic Identity, c. 1220 (Syddansk Universitetsforlag. 2014) ISBN 978-8776748456
• Jakobsson, Ármann Icelandic sagas (The Oxford Dictionary of the Middle Ages 2nd Ed. Robert E. Bjork. 2010) ISBN 9780199574834
• McTurk, Rory (ed) A Companion to Old Norse-Icelandic Literature and Culture (Wiley-Blackwell, 2005) ISBN 978-0631235026
• Ross, Margaret Clunies The Cambridge Introduction to the Old Norse-Icelandic Saga (Cambridge University Press, 2010) ISBN 978-0-521-73520-9
• Thorsson, Örnólfur The Sagas of Icelanders (Penguin. 2001) ISBN 978-0141000039
• Whaley, Diana (ed.) Poetry from the Kings' Sagas 1 From Mythical Times to c. 1035 (Brepols Publishers. 2012) ISBN 978-2-503-51896-1

Papildoma medžiaga

Norvegiškai

• Haugen, Odd Einar Handbok i norrøn filologi (Bergen: Fagbokforlaget, 2004) ISBN 978-82-450-0105-1

Išorės nuorods

• Islandų sagų duomenų bazė - Islandų sagos senąja skandinavu kalba, kartu su vertimais į daugelį kalbų
  
• Senovės skandinavų proza ir poezija
  
• Netútgáfan esančios islandų sagos