Alergija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link GA šablonas.
Stipriai išplėstas straipsnis
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Hautausschlag Ruecken fcm.jpg|thumb|Alerginė odos reakcija]]
'''Alergija''' ({{el|allos}} 'kitas, kitoks' + ''ergeia'' 'veikimas, veikla, atsakas') – tai ypač jautri [[organizmas|organizmo]] reakcija [[alergenas|alergenams]] (kai kuriems aplinkos faktoriams: [[cheminė medžiaga|cheminėms medžiagoms]], [[mikrobas|mikrobams]] bei jų veiklos produktams, [[maisto produktas|maisto produktams]] ir kt.), į kuriuos kiti visai nereaguoja.
 
Pirmą sykį alergenams patekus į organizmą, jame per 2-21 dienas (priklausomai nuo alergeno kiekio, organizmo savybių) susidaro [[antikūnas|antikūnų]], vadinamų [[Imunoglobulinų genai|imunoglobulinais]]. Jau esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl patekus specifiniam alergenui (prieš kurį yra pasigaminusių antikūnų), gali įvykti alerginė reakcija. Laikotarpis tarp alergeno patekimo ir antikūnų pasigaminimo vadinamas ''sensibilizacijos (alergizacijos) periodu''.
Eilutė 7:
 
Alergija žinoma nuo senų laikų. Dar senovės gydytojas [[Hipokratas]] savo darbuose aprašė atvejus, kai alergija kai kuriems maisto produktams sukėlė [[dilgėlinė|dilgėlinę]] ir sutrikdė [[skrandis|skrandžio]] bei [[žarnynas|žarnyno]] veiklą.
 
== Dažniausi alergenai ==
'''Pagrindiniai alergenai namuose:'''
* Dulkių erkutės (ypač drėgno klimato šalyse)
* Namų dulkės
* Tam tikri maisto produktai
'''Pagrindiniai alergenai lauke:'''
* Žiedadulkės
 
=== Alergija dulkių erkutėms ===
[[Vaizdas:House Dust Mite.jpg|left|thumb|Dulkių erkutė]]
Tai alergija į [[Namų dulkių erkė|dulkių erkučių]] išskyras, išmatas, kurias jos skleidžia mūsų aplinkoje. Alergija dulkių erkėms – viena dažniausių astmos priežasčių visame pasaulyje.
 
Erkutės – tai mikroskopiniai organizmai, kurie gyvena namų dulkėse ir namų apyvokos daiktuose: patalynėje, čiužiniuose, sofose, lovose, kilimuose, užuolaidose. Erkutės minta mūsų odos mikrodalelėmis. Kiekvieną dieną vidutiniškai mes prarandame apie 1 – 2 gramus odos dalelių, kurios „pamaitina“ apie 1,5 mln. erkučių per dieną. Erkutės išgyvena 2 – 4 mėnesius ir sparčiai dauginasi.
 
Ypatingai erkutės mėgsta apie 25 laipsnių temperatūrą bei didesnį nei 50 proc. oro drėgnumą. Viename čiužinyje gali gyventi daugiau nei 2 milijonai erkučių, viename dulkių grame gali veistis apie 2000 erkučių. <ref name=":0">[http://www.imunoterapija.lt/pazinkime-alergija/alergiju-rusys-ir-simptomai/]</ref>
 
=== Alergija namų dulkėms ===
Tai alergija įvairiems namų aplinkoje esantiems alergenams ar jų mišiniui, pvz., audinių pluoštui, naminių gyvūnų plaukams, pelėsiams.
 
Dažniausiai alergiją sukelia katės ar šunys, bet pasitaiko alergijų žiurkėms, pelėms, jūros kiaulytėms, paukščiukams, arkliams, karvėms ar naminiams paukščiams. Gyvūnų alergenai yra baltymai, kuriems patekus ant odos ar įkvėpus, sukeliama alerginė reakcija, nes išsiskiria histaminas, kuris sukelia tinimus, ašarojimą, šienligės ar astmos simptomus. Naminių gyvūnų plaukuose, seilėse ar šlapime esantys baltymai gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip akių ašarojimą, nosies išskyrų padidėjimą, astmos priepuolį, dilgėlinę, atopinį dermatitą.<ref name=":0" />
 
=== Alergija tam tikriems maisto produktams ===
Tai reakcija į tam tikrus maisto produktus, kurių suvalgius iš karto prasideda alerginė reakcija.
 
Alergija maistui yra nenormali, padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams organizmo būklė. Kiekvienam, tokią organizmo būklę turinčiam asmeniui gali būti padidėjęs jautrumas skirtingiems maisto produktams. Dažniausiai sutinkami alergenai yra kiaušiniai, riešutai, pieno produktai, karvės pienas, soja, žuvis. <ref name=":0" />
 
=== Alergija žiedadulkėms ===
Tai organizmo reakcija į medžių, žolių, gėlių žiedadulkes, kurios būna ore jiems žydint (pavasarį – vasarą).
 
Ši labiausiai paplitusi alergijos forma vadinama [[Polinozė|polinoze]]. Žiedadlukių alergija – tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Jos iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į bronchus, kontaktuoja su oda ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.<ref name=":0" />
 
== Simptomai ==
Simptomai priklauso nuo kūno dalies turėjusios kontaktą su alergenu. Daugtuma alergenų, pavyzdžiui, dulkės, žiedadulkės, yra oro dalelės, tad šiais atvejais alerginės reakcijos kyla organuose, turinčiuose kontaktą su oru - nosyje, akyse, plaučiuose.
 
'''Alergenai, patenkantys su oru sukeliai:'''
* Vandeningas nosies išskyras
* Čiaudulį
* [[Konjuktyvitas|Konjuktyvitą]]
* Dusulį, švokštimą
'''Maisto alergijos požymiai:'''
* Pasikartojantys odos bėrimai, šutimai, odos plotų šlapiavimas
* Virškinamojo trakto sutrikimai, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas
* Kvėpavimo sistemos sutrikimai: sloga, kosulys, dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas
 
== Alergijų paplitimo priežastys ==
Šiuo metu yra žinomos kelios hipotezės:
* Oro užterštumas
 
* Higienos hipotezė
* Sutrikęs imuninis atsakas
* Kūdikių maitinimas ne krūtimi
 
=== Oro užterštumas ===
[[Oro tarša|Oro užterštumas]] yra siejamas su alergine [[astma]]. Tačiau, didelis astmos paplitimas ne visada sutampa su dideliu oro užterštumu. Tai pastebėta tiriant Rytų Europos ir Kinijos, kur oro užterštumas yra palyginus didelis, astmos paplitimą, kuris buvo buvo pakankamai žemas. O Naujojoje Zelandijoje, kur oro užterštumas nedidelis, astmos susirgimų daug. Bet vis dėlto yra įrodymų,jog oro užterštumas turi įtakos astmos ir kitų alerginių ligų susirgimams. Studijos laboratorijose parodė, jog sieros dioksidas, azoto dioksidas ir ozonas gali patologiškai veikti kvėpavimo sistemą ir taip gali pasunkinti astmą ar  alerginę slogą.
 
Viena iš labiausiai užterštų vietų Amerikoje yra Pietų Kalifornija, todėl tyrimas, tiriantis ilgalaikes oro užterštumo pasėkmes kvėpavimo sistemai buvo atliktas būtent čia. Tyrimas parodė, jog didelis oro užterštumas gali sukelti astmą, ar dėl užterštumo astma gali paūmėti. Tad manoma, jog oro užterštumas gali pasunkinti jau turimą alerginę astmą, tačiau nesukuria prieš tai naujų alerginių reakcijų. <ref name=":1">Tessa M. Pollard "Western Diseases. An Evoliutinary Perspective"</ref>
 
=== Higienos hipotezė ===
Higienos hipotezė teigia, kad perėjimas nuo prastų gyvenimo sąlygų prie aukštos higienos (paprastai prie per didelio sterilumo aplinkos) ir yra svarbiausias faktorius autoimuninių ligų, alergijų plėtojimuisi. Per daug sterili aplinka neleidžia susidurti su įvairiais patogenais (ligų sukėlėjais) jauname amžiuje kaip buvo įprasta anksčiau, todėl organizmas tampa labiau imlus alergijoms ir kitoms autoimuninėms ligoms vėlesniais gyvenimo etapais. Tuomet organizmas pradeda reaguoti į tokius alergenus, kuriuos jo protėviai toleruodavo (pvz.: žiedadulkės, pelėsis) ir sukelia ūminį imuninį atsaką. Šią higienos hipotezę paremia epidemiologiniai duomenys ir įvairūs tyrimai. Pavyzdžiui, mokslinė studija atlikta Venesueloje įrodė, kad vaikai, kurie yra turėję arba turi žarnyno kirmėlių yra atsparesni alergijoms negu tie, kurie niekada nebuvo su jomis susidūrę. Taip pat pacientams, kurie turi žarnyno kirmėlę, ''Necatar americanus'', pasireiškia lengvesni [[Krono liga|Krono ligos]] simptomai.<ref name=":1" />
 
=== Sutrikęs imuninis atsakas ===
 
==== Th1/Th2 imuniniai atsakai ir patogenai ====
Žmogaus sistema per tūkstančius metų prisitaikė prie nuolatinės kovos prieš patogenines bakterijas, žarnyno kirmėles ir kitus ligų sukėlėjus. Vos tik patogenas patenka į žmogaus organizmą, susidaro imuninis atsakas (gali būti Th1 arba Th2 kontroliuojamas). Pirmasis yra nukreiptas prieš [[Bakterijos|bakterijas]], [[Virusai|virusus]], [[Pirmuonys|pirmuonis]], kai tuo tarpu antrasis nukreiptas prieš žarnyno kirmėles ir alergenus (alergijų sukėlėjus). Yra žinoma, kad du skirtingi imuniniai atsakai slopina vienas kitą. Tad stiprus imuninis atsakas prieš patogeną (pvz. bakteriją) slopina imuninį atsaką prieš alergeną. Ši hipotezė yra paremta ir ankščiau aprašytais moksliniais tyrimais, kurie teigia, kad žarnyno kirmėlių buvimas (sukelia Th2 imuninį atsaką) slopina įvairias autoimunines ligas (dažniausiai sukelia Th1 atsaką). Tačiau jeigu vyrauja vien tik Th2 imuninis atsakas ir organizmas nepereina prie Th1 atsako, nes nėra susidūrimų su patogenais, vystosi alergijos. Tai parodo, kad organizmui yra svarbūs abu imuniniai atsakai ir jie turi būti griežtai kontroliuojami.
 
==== T reguliacinės ląstelės ====
Šios ląstelės reguliuoja Th1 ir Th2 imuninius atsakus. Esant nuolatiniam susidūrimui su patogenais, šios ląstelės kontroliuoja abu imuninius atsakus, todėl imuninis atsakas yra vystomas prieš įvairius infekcijų sukėlėjus, o ne alergenus, kurie sukelia tik silpną imuninę reakciją palyginus su patogenais. Tačiau sumažėjus patogenų, sumažėja ir imuninė reguliacija (sumažėja T reguliacinių ląstelių), todėl sumažėja ir imuninio atsako slenkstis, organizmas ima reaguoti į tokius alergenus, kaip aplinkoje esančios žiedadulkės.
 
=== Kūdikių maitinimas ne krūtimi ===
Maitinimas krūtimi vaidina svarbų vaidmenį [[Imuninė sistema|imuninės sistemos]] susidaryme. Yra įrodyta, kad maitinimas iš buteliuko padidina alerginio [[Dermatitas|dermatito]] (egzemos) riziką ir kartu astmos riziką. Maitintų krūtimi vaikų trumpesnė maitinimo trukmė yra sietina su didesniu alergijos pavojumi. Tačiau kai kurios studijos teigia, kad, priešingai, kai motina kenčia nuo alergijos, maitinimas krūtimi ir alergiškos motinos imuninės sistemos komponentų gavimas gali padidinti vaiko alergijos riziką.
 
== Diagnostika ==
 
=== Odos dūrio testai ===
[[Vaizdas:Allergy skin testing.JPG|thumb|Odos dūrio testas]]
Odos dūrio testai (angl. ''skin prick testing'') taip vadinami dėl to, jog ant dilbio lašinamas alergeno tirpalas ir maža adatėle per lašą įduriama į odą. Jei žmogus yra alergiškas tiriamam alergenui, dūrio vietoje per 30 minučių atsiranda matoma odos reakcija - paraudimas, patinimas.
 
=== Odos lopo testai ===
[[Vaizdas:Epikutanni-test.jpg|left|thumb|Odos lopo testas]]
Odos lopo testai su įvairiais alergenais naudo­jami lėto (IV) tipo padidėjusio jautrumo reakcijų odoje etiologinei diagnostikai. Tai gana paprastas, bet labai informatyvus metodas nustatant [[Dermatitas|alerginio kontaktinio dermatito]] (AKD) priežastis, kai kurias padidėjusio jautrumo vaistams ar maisto produk­tams reakcijas. Juos atlieka gydytojai [[Dermatologija|dermatolo­gai]] ir alergologai.<ref>[http://www.ligos.lt/lt/straipsniai/odos-lopo-testai/ <nowiki>[2]</nowiki>]</ref> Ant odos, dažniausiai nugaros viršuje, klijuodamos plokštelės su potencialiais alergenais. Reakcija įvertinama 2 kartus: po 48 val. nuėmus pleistrą ir dar po paros, praėjus iš viso 72 val. Tada lyginami po pirmo ir antro vertinimo gauti rezultatai. <ref>[http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/alerginiai_tyrimai_zinokim_ka_mums_daro/ <nowiki>[3]</nowiki>]</ref>
 
=== Kraujo testai ===
Tyrimo mechanizmas: paimtas veninis kraujas įlašinamas į specialius šulinėlius, kurių kiekviename yra skirtingų alergenų. Alergenų kiekis parenkamas individualiai, gali būti 10–30. Jei žmogus sveikas, jokios reakcijos nebus. Jei serga alergija, reakcija išryškėja.
 
Reakcijos ryškumas gali skirtis – būti stipresnė (daugiau alergenų antikūnų) ar silpnesnė (mažiau). Tačiau tai visiškai nesusiję su ligos simptomų ryškumu, t.y. alerginio rinito požymiai gali būti labai ryškūs, o alergenų antikūnų kiekis nedidelis.<ref name=":2">[http://www.imunoterapija.lt/alergijos-tyrimai/ <nowiki>[4]</nowiki>]</ref>
 
== Potencialūs gydymo būdai ==
Prieš tai aptartos hipotezės atveria keletą perspektyvių gydymo būdų. Mokslininkai siekia panaudoti bakterijų, parazitų ekstraktus, kuriuose yra komponentų, kurie sukelia ligas, t.y. veikia kaip patogenai. Jau yra įrodyta, kad šie parazitiniai ekstraktai padeda gydant 1-ojo tipo [[Cukrinis diabetas|diabetą]]. Kitas variantas galėtų būti taikyti Toll-like receptorių cheminius agonistus (medžiagą, kuri aktyvuoja receptorius) ir taip stimuliuoti jų veikimą. Polisacharidas A jau yra identifikuotas, kaip turintis tokį poveikį. Pastaruoju metu ši sritis yra laikoma viena iš perspektyviausių, nors dar nemažai tyrimų laukia ateityje ( žinduoliuose yra net 13 skirtingų Toll-like receptorių). <ref name=":1" />
 
=== Žarnyno kirmėlės ===
Tiek žarnyno kirmėlės, tiek alergenai, patekę į organizmą, sukelia Th2 imuninį atsaką. Pirmieji sugeba jį nuslopinti ir toliau sėkmingai gyvena organizme, kai tuo tarpu alergenai sukelia karštį, bėrimus, [[Anafilaksinis šokas|anafilaksinį šoką]], bronchų spazmus ir uždusimą. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų imuninė sistema evoliucionavo gyventi su parazitais, tad ji yra prisitaikiusi kovoti su jais. Be to, jau anksčiau buvo įrodyta, kad imuninė sistema veikia geriau, kai jai nuolat tenka susidurti su patogenais ir žarnyno kirmėlių buvimas padeda sumažinti arba panaikinti alergiją.Tuomet imuninė sistema skiria dėmesį į kovą su žarnyno kirmėlėmis, o ne į silpnesnę reakciją sukeliančius alergenus. Viena iš hipotezių teigia, kad žarnyno kirmėlės gali būti naudojomos gydyti būtent alergijas, kai tuo tarpu bakterijos - autoimunines ligas. Žarnyno kirmėlės išskiria daugybę įvairių baltymų, angliavandenių ir kitų molekulių, tad vyksta tyrimai, kuri iš šių medžiagų yra labiausiai veiksminga neutralizuojant alergijas. Tai leistų sukurti potencialius vaistus, kurie padėtų slopinti alergijas. Įvairūs moksliniai tyrimai jau patvirtino ir identifikavo keletą žarnyno kirmėlių, susijusių su tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, ''Necatar americanus'' gali būti naudingos gydant astmą. Kitos žarnyno kirmėlės ir bakterijos svarbios imunoreguliacijai - nematodai ir ''Pseudomona aeruginosa''. <ref name=":1" />
 
=== Imunoterapija ===
Imunoterapijos metodo esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema į jį pradeda nereaguoti, t.y. veikiama ligos priežastis. Imunoterapija atkuria imuninės sistemos balansą, t.y. sumažina imunoglobulino E gamybą.
 
Imunoterapija galima gydyti sergančiuosius [[Šienligė|šienlige]], [[Alerginis rinitas|alergine sloga (rinitu)]], [[Konjuktyvitas|alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu)]], [[Astma|alergine astma]], [[Dilgėlinė|dilgėline]] ir žmones, alergiškus bitės/vapsvos įkandimui. Imunoterapijos veiksmingumas esant alergijai žiedadulkėms – apie 80 proc., o alergija vabzdžiams išgydoma daugiau kaip 90 proc. atvejų.<ref name=":2" />
 
== Termino kilmė ==
TerminąAlergijos terminą [[1906]] m. pirmas pasiūlė austrų gydytojas [[Klemensas Johanas Pirkė]], pastebėjęs, jog kai kurie jo pacientai yra pernelyg jautrūs įprastai nekenksmingoms dalelėms, tokioms kaip [[Žiedadulkė|žiedadulkės]] ar [[dulkės]].
 
== NuorodosŠaltiniai ==
<references />
[http://www.manosveikata.lt/lt/ligos/alergines-ligos/ Alerginės ligos]
 
{{med-stub}}