Širdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Humhrt2.jpg|thumb|400px|Žmogaus širdis]]
'''Širdis''' ({{la|cor}}) – [[raumuo|raumeninis]], netaisyklingo kūgio formos, maždaug kumščio dydžio tuščiaviduris vidaus [[organas]], varantis [[kraujas|kraują]]. Du trečdaliai širdies yra kairėje, vienas trečdalis – dešinėje nuo vidurinės [[krūtinkaulis|krūtinkaulio]] linijos. Išilgine ašimi širdis pakrypusi įžambiai. Platesnis jos galas, vadinamasis pagrindas (''basis''), nukreiptas atgal ir į viršų, o smailesnis – viršūnė (''apex'') – atsukta žemyn, į kairę ir į priekį. Suaugusiojo širdies viršūnė yra ties penktu tarpšonkauliu (vyrams – 1-2 cm žemiau kairiojo spenelio). Širdies padėtis priklauso nuo žmogaus amžiaus (vaiko – aukščiau, senyvo – žemiau) ir kūno sudėjimo (kresno – aukščiau, liekno – žemiau).
 
= [[Įvadas]] =
Suaugusio žmogaus širdis yra ~13 cm ilgio, 9 cm ir 7 cm storio; vyro širdis sveria apie 350, moters – apie 300 gramų. Masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio. Žmogaus širdies raumuo vidutiniškai susitraukia 60 kartų per minutę, 3 600 kartų per valandą, 1 314 000 kartų per metus ir 91 980 000 kartų per gyvenimą.<ref>GRIGAS, Jonas. ''Kiek trunka sekundė.'' Vilnius: Tyto alba, 2011, 47 p. ISBN 978-9986-16-868-3.</ref>
Širdis – tai raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, daugmaž kumščio dydžio ertminis organas, gulintis ant diafragmos bei užimantis didžiąją tarpuplaučio dalį: du trečdaliai guli kairėje, o vienas trečiasis objektas – dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos (dažnai klaidingai galvojama, jog širdis yra kairėje krūtinės ląstos pusėje). Širdis vidutiniškai sveria 250 – 350g (moters mažiau nei vyro). Širdies masė ypač priklauso nuo žmogaus fizinės būklės, aktyvumo, veiklos pobūdžio.
 
= Istorija =
Iš širdies pagrindo prasideda 6 stambios [[kraujagyslė]]s, kuriomis atiteka arba išteka iš širdies kraujas.
Skirtingais amžiais, skirtingose kultūrose širdies samprata gerokai skyrėsi. Pagal senovės egiptiečių supratimą, jausmų buveinė yra ne smegenys, o būtent širdis, žydai tikėjo, kad širdis - organas, kuris kraujagyslėmis varinėją kraują, kuriame yra siela, ir taip palaiko mus gyvus, o vietiniai Afrikos aborigenai valgydavo žmonių bei gyvulių širdis, nes tikėdavo, kad tai yra begalinės jėgos bei nemirtingumo šaltinis. Tačiau moderniais laikais, kai medicina gerokai ištobulėjo, širdies samprata tapo racionali. Dabar visi širdį mokslininkai suvokia kaip sudėtingą mechanizmą žmogaus kūne, kuris dirba kaip pompa, varinėdama kraują kraujagyslėmis.
 
= Sandara =
== Širdies sandara ==
Platesnis širdies galas, vadinamasis pagrindas, nusikreips atgal bei į viršų, o smailesnis – viršūnė – atsukta žemyn, į kairę bei priekį. Lieknų žmonių širdies viršūnės trinksnis gerai matosi krūtinės ląstos paviršiuje. Viršutinė širdies riba (pagrindas) daugmaž sutampa su linija, išvesta per šonkaulių III poros kremzlių prisitvirtinimo prie krūtinkaulio vietą. Iš širdies pagrindo prasideda 6 stambios kraujagyslės, kuriomis atiteka arba išteka iš širdies kraujas. Dešinioji riba eina 2 – 3 cm į dešinę nuo dešiniojo krūtinkaulio krašto, o kairioji leidžiasi žemyn nuo III šonkaulio iki širdies viršūnės. Širdies padėtis ypač priklauso nuo žmogaus amžiaus (vaiko – aukščiau, senyvo – žemiau) bei kūno sudėjimo (kresno – aukščiau, liekno – žemiau).
{| class="wikitable" style="margin: 1em auto 1em auto; text-align: left;"
[[Vaizdas:MED2015-8. Kipras Jauniškis. Širdis. Referatas-2.png|centre|frame|Širdies anatominės dalys]]
| [[Vaizdas:Žmogaus Širdies diagrama.png|400px]] |
Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių bei virš jų – dviejų prieširdžių. Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją (arterinę) bei dešiniąją (veninę) puses. Dešinysis skilvelis – tai abiejų tuščiųjų venų įtekėjimo vieta (jos čia iš viso organizmo atneša veninį kraują), o į kairįjį atsiveria 4 plautinės venos, kuriomis teka deguonimi įsotinšis (arterinis) iš plaučių. Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga, kurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas, kairįjį skilvelį nuo prieširdžio atskiria dviburis vožtuvas. Iš dešiniojo skilvelio išeina plautinis kamienas, kuris nuneša veninį kraują į plaučius.
| '''Žmogaus širdies diagrama'''
* 1. Viršutinė [[tuščioji vena]]
* 2. Plautinis kamienas (Plautinė arterija)
** Skyresi į dešiniają ir kairiają plautines arterijas
* 3. Plautinės venos
** Ateina iš dešiniojo ir kairiojo plaučių
* 4. Mitralinis (dviburis) vožtuvas
* 5. Aortos pusmėnulinis (aortinis) vožtuvas
* 6. Kairysis [[skilvelis]]
* 7. Dešinysis skilvelis
* 8. Kairysis [[prieširdis]]
* 9. Dešinysis prieširdis
* 10. [[Aorta]]
* 11. Plaučių pusmėnulinis (plautinis) vožtuvas
* 12. Triburis vožtuvas
* 13. Apatinė tuščioji vena
|-
|}
[[Vaizdas:Human_heart_with_coronary_arteries_new.png|180px|miniatiūra]]
[[Vaizdas:Surface_anatomy_of_the_heart.png|180px|miniatiūra]]
 
Širdies siena susideda iš trijų sluoksnių: išorinio serozinio – epikardo, viduriniojo raumeninio – miokardo, vidinio – endokardo. Prieširdžių bei skilvelių miokardas gali susitraukti skyrium, nes šios dvi raumens dalys atskiros. Plonesnis prieširdžių miokardas susideda iš paviršinio – bendro abiem prieširdžiams bei giliojo – atskiro sluoksnio. Skilvelių miokardas storesnis: paviršinis sluoksnis bendras abiem, vidurinis bei gilusis – atskiri kiekvienam skilveliui, jų skaidulų kryptis skiriasi, jos kryžiuojasi. Kairysis skilvelis skiršis kraujui išleisti per aortą į visą kūną (didįjį kraujotakos ratą), dėl to jo siena storesnė (10 – 15 mm), o dešinysis skilvelis susitraukdamas stumia kraują į plaučius (mažąjį kraujotakos ratą), todėl bei jo siena plonesnė (5 – 10 mm). Beje, kairiojo skilvelio ertmė mažesnė nei dešiniojo.
=== Širdies sienos sluoksniai ===
Širdies sieną sudaro trys sluoksniai:
* išorinis serozinis sluoksnis – [[epikardas]] (''epicardium'') – širdiplėvės vidinis lapas, kuris suaugęs su miokardu ir jį dengia. Sudarytas iš skaidulinio jungiamojo audinio plokštelės, kuri yra išklota mezotelio.
* raumenynas – miokardas (''myocardium'') – raumeninė širdies skilvelių ir prieširdžių sienelė. Tai pats storiausias širdies sluoksnis. Jo storis yra tiesiogiai proporcingas širdies kameroms tenkančiam krūviui. Storiausias yra kairiojo skilvelio sienos miokardas (apie 15 mm), plonesnis – dešiniojo skilvelio (8 mm) ir ploniausias prieširdžių (4 mm).
* vidinis sluoksnis – [[endokardas]] (''endocardium'') – vidinis širdies dangalas, kuris iškloja prieširdžių ir skilvelių vidų, ir visas struktūras, įsikišančias į jų spindį: širdies vožtuvų stygas, speninius raumenis. Endokardą sudaro: endotelis; purus jungiamasis audinys; mioelastinis sluoksnis; poendokardinis sluoksnis.
 
Širdį maitina dešinioji bei kairioji vainikinės arterijos, kurios atsišakoja nuo aortos pradžios, kaip vainikai apsupa širdies sienas, išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose. Dažniausiai vyrauja dešinioji vainikinė arterija. Ji apsupa dešiniąją širdies pusę bei pereina į jos užpakalinę sritį, kur atskyla užpakalinė tarpskilvelinė šaka. Nuo kairiosios vainikinės arterijos atskyla priekinė tarpskilvelinė bei apsukinė šakos.
=== Žmogaus širdies kameros ===
Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų – dviejų prieširdžių. Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją (arterinę) ir dešiniąją (veninę) puses.
* Dešinysis [[prieširdis]] (''atrium dextrum'') – į jį įteka abi [[tuščioji vena|tuščiosios venos]], kurios iš viso organizmo atneša veninį [[kraujas|kraują]].
* Dešinysis [[skilvelis]] (''ventriculus dexter'') – iš jo išeina plautinis kamienas (''truncus pulmonalis''), kuris nuneša veninį kraują į plaučius. Skilvelio siena 5-10 mm storio, susitraukdamas išstumia kraują į [[plautis|plaučius]] (mažąjį kraujotakos ratą);
* Kairysis [[prieširdis]] (''atrium sinistrum'') – į jį atsiveria keturios plautinės [[vena|venos]], kuriomis teka deguonimi įsotintas [[kraujas]] (arterinis) iš [[plautis|plaučių]].
* Kairysis skilvelis (''ventriculus sinister'') – iš jo išeina [[aorta]], per kurią kraujas pasklinda po visą kūną (į didįjį kraujotakos ratą);
 
=== Žmogaus širdiesŠirdies vožtuvai ===
Širdies vožtuvai. Dešiniosios prieširdinės skilvelio angos kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas, susidedantis iš priekinės, užpakalinės bei pertvarinės burės. Laisvieji burių kraant per sausgyslinius siūlus siejasi su trimis speniniais raumenimis, įaugusiais į dešiniojo skilvelio sieną. Tokia “konstrukcija” neleidžia burėms atsigerbti į dešiniojo prieširdžio ertmę.
Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga (''ostium atrioventriculare dextrum''), kurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas (''valva tricuspidalis''), kairįjį skilvelį nuo prieširdžio – dviburis (mitralinis) vožtuvas (''valva bicuspidalis''). Burių konstrukcija neleidžia kraujui tekėti atgaline kryptimi. Tarp skilvelių ir iš jų išeinančių arterijų dar yra pusmėnuliniai vožtuvai. Pusmėnulinį vožtuvą sudaro trys audinio kišenės, o kiekviena kišenė savo forma primena pusmėnulį. Plaučių pusmėnulinis vožtuvas išsidėstęs tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos. Aortos pusmėnulinis vožtuvas yra tarp kairiojo skilvelio ir aortos.
 
Kairiosios prieširdinės skilvelio angos kraštuose tvirtinasi dviburis vožtuvas, susidedantis iš priekinės bei užpakalinės burių, kurios per sausgyslinius siūlus jungiasi su atitinkamais kairiojo skilvelio speniniais raumenimis. Kai kraujas iš prieširdžių stumiamas į skilvelius, kurio srovė “slegia” bures iš viršaus, kaip prispaudžia jas prie skilvelių sienų, bei anga praplatėja. Jeigu susitraukia skilveliai, atgalinė kraujo srovė išplečia bures, jų krantai susiglaudžia bei nepraleidžia kraujo atgal į prieširdžius.
Širdies vožtuvas yra [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]] darinys, kilęs iš [[embrionas|embrioninių]] [[mezenchima|mezenchimos]] ataugų, vadinamų širdies vamzdeliais. Vožtuvų lapeliai, uždarantys vožtuvą, yra labai ploni ir lankstūs, tačiau yra atsparūs didelėms apkrovoms. Jie sudaryti iš 3 sluoksnių – ''fibrosa'', ''ventricularis'' ir ''spongiosa''. Šie sluoksniai skiriasi [[tarpląstelinis užpildas|tarpląstelinio užpildo]] komponentų ([[kolagenas|kolageno]], [[elastinas|elastino]], [[proteoglikanas|proteoglikanų]] ir kitų molekulių) kiekiu ir sandara. Širdies vožtuvų lapeliuose yra dviejų pagrindinių tipų [[ląstelė|ląstelių]]: [[vožtuvų epitelinė ląstelė|vožtuvų endotelinės ląstelės]], dengiančios vožtuvų lapelių paviršių, ir [[vožtuvų intersticinė ląstelė|vožtuvų intersticinės ląstelės]], daugiausiai aptinkamos ''spongiosa'' sluoksnyje, tačiau randamos ir kituose. Vožtuvų lapeliuose dar yra nedaug [[lygusis raumuo|lygiųjų]] bei [[širdies skersaruožis raumuo|širdies skersaruožių raumenų]] ir nervinių ląstelių.
 
Dešiniajame skilvelyje esantis plautinio kamieno angos vožtuvas susideda iš 3 pusmėnulinių vožtuvėlių (priekinio, dešiniojo bei kairiojo), panašių į kišenes, atviras į plautinio kamieno pusę. Kairiojo skilvelio aortos angoje esantis vožtuvas susideda iš užpakalinio, priekinio bei dešiniojo pusmėnulių vožtuvėlių, atvirų į aortos pusę. Kiekvieno pusmėnulio, vožtuvėlio viduryje esti po sustorėjimą (mazgelį), lemiantį sandaresnį angų užsidarymą. Jeigu kraujas stumiamas iš širdies į stambiąsias kraujagysles, kraujo srovė vožtuvėlius “priploja” prie kraujagyslių sienelių, bei angos atsiveria. Kai kraujas atsitrenkia į vožtuvus, norėdamas grįžti atgal į širdį, jie išsipučia bei susiglaudžia, uždarydami praėjimą į širdį. Pažeidus įvairius vožtuvus, kraujo srovė gali grįžti atgal į skilvelius arba prieširdžius, tada širdies veikla pasunkėja. Jeigu angos susiaurėja, tam tikri širdies skyriai sunkiau išstumia kraują (širdis gali išsiplėsti, nusilpti).
== Širdies kraujagyslės ==
Širdį maitina dešinioji ir kairioji [[vainikinė arterija|vainikinės arterijos]] (''arteria coronaria dextra'', ''arteria coronaria sinistra''). Jos atsišakoja nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas ir išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose. Dešinioji vainikinė arterija – leidžiasi tarp plaučių kamieno ir dešiniosios ausytės ir suskyla į smulkesnes šakas, kurios aprūpina krauju dalį dešiniojo prieširdžio ir skilvelio sienų. Kairioji vainikinė arterija – leidžiasi tarp plaučių kamieno ir kairiosios ausytės. Ties vainikine vaga ji suskyla į priekinę tarpskilvelinę ir apsukinę šakas, kurios aprūpina krauju likusią širdies dalį.
 
== Širdies darbasveikla ==
Pro širdį kraujas teka dėl spaudimų skirtumo. Širdis susitraukia, kai spaudimas skilveliuose viršija spaudimą aortoje bei plautiniame kamiene: ji vis labiau prisipildo krauju bei “pertemptos’’ širdies sienos pradeda trauktis, tada kraujas išstumiamas į stambiąsias kraujagysles.
Širdis [[darbas|dirba]] cikliškai. Kiekvieną [[ciklas|ciklą]] sudaro staigus susitraukimas – [[sistolė]] (''systole''), kuri yra darbo fazė, ir ilgas [[atsipalaidavimas]] – [[diastolė]] (''diastole'') – [[poilsis|poilsio]] fazė. Pirma susitraukia prieširdžiai, po to – skilveliai. Diastolės trukmė sąlygoja pulso greitį. Sveika širdis [[ramybė]]je susitraukia (plaka) 60-80 k./min, [[naktis|naktį]] – rečiau; [[vaikas|vaiko]] – visada dažniau. Plakimas greitėja dirbant, [[karščiavimas|karščiuojant]], [[susijaudinimas|susijaudinus]]. Per parą širdis sutvinksi apie 100 000 kartų.
 
Širdis dirba kaip siurblys, jos veikla cikliška: po susitraukimo ( sistolės) seka atsipalaidavimas (diastolė). Iš pradžių susitraukia prieširdžiai ( tai vidutiniškai trunka apie 0,1s) bei išstumia kraują į skilvelius. Po to jie atsipalaiduoja (esti jų diastolė), o susitraukia skilveliai (tai vidutiniškai užtrunka 0,3s). Tuo metu prieširdžiai esti atsipalaidavę. Pasibaigus skilvelių sistolei, prieširdžiai bei skilveliai įdubę ilsisi karpats (visos širdies pauzė vidutiniškai trunka apie 0,4s). Po to susitraukia prieširdžiai, o skilveliai įdubę ilsisi (0,1s). Taigi skilveliai ilsisi 0,5s, o susitraukia per 0,3s, prieširdžiai susitraukia per 0,1s, o ilsisi 0,7s; visas širdies darbo ciklas užtrunka 0,8s. Vadinasi, per minutę širdis vidutiniškai susitraukia (plaka) 60-80 kartų. Sveiko žmogaus diastolė visada esti ilgesnė nei sistolė, todėl širdis ilsisi ilgiau. Širdies susitraukimų dažnis priklauso nuo sistolės bei diastolės trukmės. Padažnėjus širdies susitraukimams, dažniausiai sutrumpėja diastolė, dėl to širdis ilsisi trumpiau bei greičiau pavargsta. Jeigu širdis susitraukia rečiau, tai diastolė esti ilgesnė.
Per sistolę, susitraukiant širdies raumeniui, iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas plūsta į plautinį kamieną, o iš kairio arterinis – į aortą. Per diastolę į skilvelius vėl priplūsta kraujo (arterinio iš plaučių ir veninio iš viso organizmo). Per minutę širdis išstumia apie 4-8 litrus kraujo.
 
=  Šaltiniai: =
Tinkamą prieširdžių ir skilvelių susitraukimo seką sąlygoja [[širdies laidžioji sistema]], susidedanti iš tam tikrų raumens ląstelių, kurių vienos sukelia, o kitos perduoda nervinį impulsą. jos sudaro mazgus ir pluoštus. Tuščiosios venos sienoje prie angos į dešinį prieširdį yra sinusinis mazgas, dešinio prieširdžio sienoje, prie triburio vožtuvo, – prieširdinis skilvelio mazgas. tarpskilvelinėje pertvaroje – prieširdinis skilvelio pluoštas, kuris dalijasi į kairę ir dešinę atšakas (kojytes) ir išsišakoja skilveliuose.
●              <nowiki>http://delsteixitsalorganisme6.wikispaces.com/Fotos</nowiki>
 
●               <nowiki>http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/kas_yra_sirdis/3918/</nowiki>
Sinusinis mazgas vadinamas ''širdies ritmo vedliu'', nes sukelia susitraukimo impulsą (ramybėje 60-80 k./min), sklindantį prieširdžiuose ir į prieširdinį skilvelio mazgą, o iš jo – prieširdiniu skilvelio pluoštu ir šakomis – skilveliuose. Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms. Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo. Ši savybė palengvina širdies persodinimą. Sinusinio mazgo ritmui sutrikus (aritmija), širdis plaka lėtesniu prieširdinio skilvelio mazgo (40 k./min) arba prieširdinio skilvelio pluošto (30 k./min) ritmu. Širdis gali plakti ne tik rečiau kaip 60 k./min ([[bradikardija]]), bet ir dažniau negu 90 k./min ([[tachikardija]]). Širdis plaka tuo dažniau, kuo daugiau organizmui reikia kraujo (jame esančio [[deguonis|deguonies]]) ir kuo mažiau širdis jo išstumia per sistoles.
 
●               <nowiki>https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0irdis</nowiki>
=== Ekstrasistolė ===
Jeigu jaudinimas kyla ne Sinusiniame mazge, toks jaudinimo židinys vadinamas ektopiniu, iš kurio kilęs jaudinimas dažniausiai sukelia ekstrasistoles. Ekstrasistolė – tai papildomas širdies susitraukimas, sukeltas ne Sinusiniame mazge susidariuso veikimo potencialo. Po ekstrasistolės visada seka ilgesnė diastolė – kompensacinė pauzė. Kai iš Sinusinio mazgo atsklinda kitas impulsas, širdis jau būna absoliučiame refrakteriniame periode, nes jau būna įvykusi ekstrasistolė, todėl ji nereaguoja į iš Sinusinio mazgo atplitusį jaudinimą ir širdies susitraukimas neįvyksta.
 
●               <nowiki>http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/sirdies_ir_kraujagysliu_ligos/</nowiki>
Širdies darbas vertinamas pagal išstumiamo kraujo kiekį: per sistolę – sistoliniu kraujo tūriu (apie 70 ml), per minutę – minutiniu kraujo tūriu (apie 5 l). Paprastai širdis išstumia kraują 120 mmHg spaudimu.
 
●               <nowiki>http://sveikaisirdziai.lt/sveika-sirdis/</nowiki>
== Širdies dėsnis (Franko-Starligo dėsnis) ==
Širdis gali pati, t. y. be nervinių ar [[Neurohumoralinė reguliacija|humoralinių]] veiksnių, [[savireguliacija|reguliuoti savo]] susitraukimo jėgą.
 
●               <nowiki>http://www.heart.org/HEARTORG/</nowiki>
''Heterometrinis mechanizmas'': Kuo daugiau kraujo diastolės metu priteka į širdį, tai tuo stipriau širdis susitraukia sistolės metu.
[[Kategorija:Anatomija]]
 
[[Kategorija:Medicina]]
''Homeometrinis mechanizmas''. Suplūdęs kraujas dirgina po endokardu esančius intramuralinius ganglijus, tuomet skatinamas kalcio jonų išmetimas iš sarkoplazminio tinklo saugyklų.
[[Kategorija:Širdies ligos]]
 
__FORCETOC__
== Širdies endokrininė funkcija ==
__INDEX__
Prieširdžių miokarde yra granulių, kurios gamina hormoną – prieširdžių natriurezinį peptidą. Didėjant prieširdžiuose kraujo ir natrio kiekiui bei hidrostatiniam spaudimui, juose dirginami tempimo bei Na<sup>+</sup> jonams jautrūs receptoriai ir intensyviau išsiskiria natriurezinis peptidas, kuris didina natrio ir vandens ekskreciją inkstuose.
{{DEFAULTSORT:Širdis}}
 
== Širdies ligos ==
Krūtinės angina (stenokardija) – trumpalaikis krūtinės skausmas, dėl sumažėjusio širdies raumens (miokardo) aprūpinimo krauju sutrikimo (miokardo deguonies poreikis didesnis nei atnešama su krauju). Kitaip sakant, skausmas krūtinėje atsiranda tuomet, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.y., pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis.
 
Nestabilioji krūtinės angina – ūminis sindromas, kurio metu širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju (miokardo išemija). Šis sindromas yra daug pavojingesnis nei stabilioji krūtinės angina, nes yra nenuspėjamas, kintantis ir gali baigtis miokardo infarktu ir mirtimi.
 
Aortos stenozė – širdies yda, kurios metu susiaurėja aortos anga. Tai dažna širdies yda, pasireiškianti dažniausiai dėl aterosklerozės (pagyvenusiems žmonėms). Rečiau gali būti įgimta aortos vožtuvų stenozė.
 
Prieširdžių virpėjimas – širdies ritmo sutrikimas, viena dažniausių širdies patologijų. Prieširdžių virpėjimu dažniau serga vidutinio ir vyresnio amžiaus, o dažniausiai – senyvo amžiaus žmonės. Tai būsena, kai nėra normalaus prieširdžių susitraukimo, jų veikla būna chaotiška.
 
[[Širdies permušimai]] – priešlaikinis širdies susitraukimas. Širdies permušimai, arba ekstrasistolės – tai dažniausiai pasitaikanti širdies aritmija (neritmiškumas).
 
[[Širdies nepakankamumas]] (ŠN) – patologinė būklė, sindromas, kai širdies skilveliai nebesugeba išstumti kraujo į mažąjį ar didįjį kraujotakos ratus. Tai labai dažna patologija, ja serga apie dešimtadalis vyresnio amžiaus žmonių. Klasifikuojamas įvairiai – ūminis ir lėtinis, kairiojo, dešiniojo ir abiejų skilvelių, sistolinį ir diastolinį.[[Vaizdas:Šidis_ir_jos_dalys.png|thumb|Šidis ir jos dalys]][[Miokardo infarktas]] – negrįžtamas širdies raumens ląstelių pažeidimas, širdies smūgis, kurį sukelia užsitęsusi išemija (nutrūkęs aprūpinimas krauju ir deguonimi). Tai viena dažniausių mirties priežasčių. Pastaruoju metu miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių – daugėja pacientų vos perkopusių 30 metų.
 
[[Išeminė širdies liga]] – širdies raumens funkcijos sutrikimas, atsiradęs dėl sumažėjusio aprūpinimo krauju. Gali būti ūminė ir lėtinė. Terminas „išeminė širdies liga“ apima grupę skirtingų, bet dėl tos pačios priežasties (sumažėjusio aprūpinimo arteriniu krauju) atsiradusių širdies būklių. Dažniausiai liga būna lėtinė, bet gali būti ir ūminė. IŠL dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės.
 
[[Miokarditas]] – širdies raumens uždegimas. Sukelia įvairūs veiksniai.
 
Aterosklerozė – svarbiausia ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų, kojų ir kitų organų susirgimų priežastis. Tai nepastebimai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo  procesas. Aterosklerozė prasideda anksti, dar paauglystėje, riebaliniais ruoželiais, vėliau progresuoja iki plokštelių, kurios jau randamos jaunyvame amžiuje, kol pasiekia kulminaciją – trombozinę okliuziją – ir sukelia koronarinius įvykius vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
 
== Širdies ydos ==
'''Prieširdžių pertvaros defektas (PPD)'''- patologinė anga prieširdžių pertvaroje, kuri susiformuoja 4-5 nėštumo savaitę. Defektas būna centrinėje, viršutinėje arba apatinėje pertvaros dalyje. PPD gali būti atskira širdies yda arba nustatoma kartu su kitomis ydomis. Dažnai PPD vadinama atvira ovalioji anga, kuri yra normali vaisiaus prieširdžių jungtis, reikalinga kraujotakai iki gimimo. Vaisiui gimus ovalioji anga dažniausiai užsidaro pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau kartais išlieka atvira ilgesnį laiką.
 
'''Skilvelių pertvaros defektas (SPD)'''- patologinė anga skilvelių pertvaroje, dėl kurios atsiranda jungtis tarp kairiojo ir dešiniojo skilvelių. Tai viena didžiausių įgimtų širdies ydų. Defektas pertvaroje susiformuoja 4-8 nėštumo savaitę.
 
'''Atrioventrikulinės pertvaros defektas (AVK)'''- širdies yda, kuriai būdingi prieširdžių pertvaros bei skilvelių pertvaros defektai ir atrioventrikulinių vožtuvų burių deformacijos. Ši yda sudaro 2-3 procentus visų širdies ydų. Apie 30-60 procentų būna esant Dauno sindromui. Būna ir berniukams, ir mergaitėms.
 
'''Atviras arterinis latakas (AAL)'''- likusi funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plautinio kamieno. Dar vadinamas Botalo lataku. Nėštumo laikotarpiu šis latakas yra būtinas vaisiaus kraujotakai. Tačiau po gimimo pakitus kraujotakai arterinis latakas užsidaro per pirmąsias 10-18 valandų ir virsta arteriniu raiščiu.
 
'''Aortos koarktacija (AoKo)'''- tai patologinis aortos nusileidžiančiosios dalies susiaurėjimas. Ši yda sudaro 5-8 procentus visų įgimtų širdies ydų. Berniukai serga dažniau nei mergaitės. Yda gali būti atskirai viena, bet gana dažnai ji būna kartu su kitomis širdies ydomis.
 
'''Aortos angos stenozė (AoS)'''- tai įgimtas aortos angos susiaurėjimas, trukdantis kraujui ištekėti iš kairiojo skilvelio į aortą. Dažniausiai susiaurėjimas susidaro dėl netinkamai išsivysčiusių aortos vožtuvo burių.
 
'''Plautinio kamieno stenozė ( plautinės arterijos stenozė PAS)'''- plautinio kamieno susiaurėjimas, neleidžiantis kraujui nutekėti iš dešiniojo skilvelio į plaučių arterijas.
 
'''Plaučių arterijos vožtuvo stenozė (PAVS)'''- plaučių arterijos vožtuvo angos susiaurėjimas dėl netaisyklingai susiformavusio vožtuvo. Yda gali būti izoliuota, taip pat dažnai ji būna su kitomis širdies ydomis ar organų formavimosi ydomis.
 
'''Falo tetrada'''- sudėtinga širdies yda, kurią sudaro 4 komponentai: plautinio kamieno susiaurėjimas, skilvelių pertvaros defektas, aortos žiočių atsivėrimas dešiniau ir dešiniojo skilvelio hipertrofija. Tai pati dažniausia cianotinė širdies yda, taip vadinama todėl, kad, neišsivysčius pertvarai tarp kraujo cirkuliacijos ratų, deguonies neprisotintas kraujas patenka į sisteminę kraujotaką, dėl to vaikų veidas, lūpos ir visa kūno oda būna melsvo atspalvio.
 
'''Stambiųjų kraujagyslių transpozicija'''- yda, kuriai esant stambiosios kraujagyslės yra pasikeitusios vietomis, t.y. aorta prasideda dešiniajame skilvelyje, o plautinis kamienas prasideda kairiajame. Dažniausiai yda būna izoliuota, nesusijusi su genų ar chromosomų patologija.
 
'''Anomalus plaučių venų drenažas'''- yda, kuriai esant dalis arba visos keturios plaučių venos atsiveria netaisyklingai. Normaliai keturios plaučių venos įteka į kairįjį prieširdį ir atneša deguonies prisotinto kraujo, kuris vėliau išstumiamas į kairįjį skilvelį ir į aortą. Esant šiai ydai plaučių venos įteka ne į kairįjį, bet į dešinįjį prieširdį, viršutinę ir apatinę tuščiąsias venas ar į vartų veną.
 
'''Kairiosios širdies hipoplazijos sindromas'''- ypač sunki įgimta širdies yda, kurią sudaro neišsivystęs kairysis skilvelis, siaura kylančioji aorta, susiaurėjusi nusileidžiančioji aorta, nefunkcionuojantys mitralinis ir aortos vožtuvai, gali būti nutrūkęs aortos lankas.
 
'''Ebsteino anomalija'''- yda, kuriai būdingas netaisyklingas triburio vožtuvo burių prisitvirtinimas. Esant šiai ydai triburis vožtuvas yra žemiau, prie dešiniojo skilvelio sienelės ir sumažina jo ertmę.
 
== Širdies veiklos tyrimas ==
Širdies darbas tiriamas įvairiais metodais. Populiariausias yra širdies tonų išklausymas – auskultacija stetoskopu arba fonendoskopu. Širdies tonai yra susiję su vožtuvų funkcija, kurių paskirtis cirkuliuojančiam kraujui suteikti kryptį. Širdies garsas, girdimas sistolės metu, vadinamas sistoliniu tonu (I tonas), o diastolės metu – diastoliniu tonu (II tonas). Esant pažeistiems vožtuvams arba susiaurėjusioms angoms, girdimi ūžesiai. Širdies tonai grafiškai užrašomi fonokardiografu. Širdies mechaninė veikla tiriama balistokardiografu.
 
Didžiausią informaciją apie širdies (raumens) funkcines savybes suteikia metodai, registruojantys širdies biopotencialus. Širdies veiklos metu jie užrašomi elektrokardiografu. [[Elektrokardiograma]]- (EKG) gaunama registruojant širdyje plintančius elektrinius potencialus. Aktyvūs elektrodai tvirtinami ant abiejų rankų ir ant kairiosios kojos, o neutralus – ant dešinės kojos.
 
[[Vaizdas:EKGI.png|frame|center|[[Elektrokardiograma]] (EKG) čia rodo šešis širdies plakimus. ]]
 
[[EKG]] registruojami trys teigiami (P, R, T) ir du (Q, S) neigiami danteliai. P dantelis rodo elektrinio impulso atsiradimą sinusiniame mazge ir jo plitimą prieširdžiuose, R dantelis registruoja skilvelių sudirginimą, T dantelis – skilvelių miokardo ląstelių repoliarizaciją (atsipalaidavimą). Registruojamas PQ intervalas rodo laiką, per kurį sujaudinimas iš sinusinio mazgo išplinta į prieširdžius ir pasiekia atrioventrikulinį mazgą. Normaliai tai užtrunka iki 0,2 s. QRS kompleksas atitinka skilvelių sudirginimą (susitraukimą) ir trunka iki 0,1 s. ST intervalas registruoja miokardo baigiamąją repoliarizaciją ir tai trunka 0,3 s, T-P intervalas yra diastolės laikas.
 
== Širdies veiklos reguliacija ==
Širdies darbą reguliuoja neurohumoralinė sistema, taip pat intrakardiniai reguliacijos mechanizmai.
 
Nervinė širdies veiklos reguliacija skatina arba slopina širdies susitraukimų dažnį ir [[jėga]]. Tai reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Simpatiniai nervai ([[nervas]]), išskirdami adrenaliną per beta-adrenoreceptorius, greitina širdies susitraukimų dažnį, jėgą, taip pat didina miokardo dirglumą ir laidumą. Adrenalinas greitina [[depoliarizacija]] ir Ca jonų transportą į miokardo lasteles ([[ląstelė]]). Simpatinės nervų sistemos aktyvumas didėja stresų metu, sunkiai dirbant.
 
Parasimpatinė inervacija veikia per acetilcholina, kuris didina K jonų išėjimą iš ląstelės ir susidariusi hiperpoliarizacija slopina širdies veiklą – veikia neigiamai chrono- ir inotropiškai. Dėl to širdies susitraukimų dažnis ir jėga bei dirglumas ir laidumas sumažėja.
 
Humoralinę širdies veiklos reguliaciją atlieka [[adrenalinas]], kuris per beta adrenoreceptorius skatina širdies ritmą. Taip pat širdies darbą skatina [[hormonai]] [[tiroksinas]], [[gliukagonas]] ir kt. [[Acetilcholinas]], sukeldamas hiperpoliarizaciją, širdies darbą slopina.
 
Veikiant širdies intrakardiniams mechanizmams, širdis gali pati reguliuoti savo darbą. Kai didėja pritekamo kraujo kiekis į skilvelius, labiau išsitempia miokardo skaidulos, daugiau susidaro skersinių tiltelių ir raumuo stipriau susitraukia. Tai vadinamoji savaiminė heterometrinė reguliacija, Didėjant Ca jonų kiekiui miokarde, didėja raumens susitraukimo jėga. Tai homeometrinė širdies veiklos reguliacija.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
{{Commonscat|Heart (organ)}}
{{Vikižodynas|širdis|no=T}}
{{wikiquote}}
* [http://www.mayoclinic.com/health/circulatory-system/MM00636 Širdies darbo animacija]
 
{{Žmogaus anatomija|Kraujotakos sistema}}