Nugaros smegenys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
|||
Eilutė 7:
Nugaros smegenų dalis (atkarpa), iš kurios išeina pora priekinių šaknelių ir pora užpakalinių šaknelių (kitaip tariant, viena pora nugarinių nervų) yra vadinama nugaros smegenų segmentu. Segmentų skaičius yra gana pastovus, jie yra skirstomi topografiniu principu, pagal atitinkamas stuburo dalis. Segmentų iš viso būna 31: 8 kakliniai, 12 krūtininių, 5 juosmeniniai, 5 kryžmeniniai, 1 uodeginis (retais atvejais gali būti papildomų uodeginių segmentų). Pirmasis kaklinis nervas (iš pirmojo segmento) išeina iš stuburo kanalo tarp pakauškaulio ir atlanto (pirmojo kaklo slankstelio). Pirmieji kakliniai segmentai yra maždaug tame pačiame aukštyje kaip ir atitinkamas slankstelis. Einant žemyn, dėl to, kad nugaros smegenys yra žymiai trumpesnės už stuburą (šis skirtumas atsiranda dėl nevienodo augimo greičio), žemiau esantys segmentai būna aukščiau už atitinkamą slankstelį, todėl šaknelės pradžioje leidžiasi palei nugaros smegenis, kol pasiekia reikiamą tarpslankstelinę angą (taip stuburo kanalo apatinėje dalyje susidaro jau minėta arklio uodega).
== Nugaros smegenų išorinė sandara ir topografija ==
Nugaros smegenys išsidėsto stuburo kanale. Čia jos kaip pailgųjų smegenų tęsinys eina nuo pakauškaulio didžiosios angos lygio iki maždaug pirmojo juosmeninio slankstelio aukščio (gali iki antrojo). Vaiko gali siekti trečią juosmeninį slankstelį. Užima tik apie trečdalį kanalo spindžio (skerspjūvyje), likusią kanalo dalį tarp smegenų ir kanalo sienelių užima smegenų dangalai, nervinės šaknelės, mazgai, kraujagyslių rezginiai.
Nugaros smegenys yra netaisyklingo cilindrinio virpsto pavidalo, sagitalinis diametras daugelyje vietų būna didesnis už skersinį (bendrai diametras svyruoja tarp 0,8 ir 1,5 cm). Ilgis gali būti apie 40-45 cm, tai tiesiogiai priklauso nuo individo ūgio.
Nugaros smegenys per visą savo ilgį nėra vienodo storio – turi du sustorėjimus: 1) kaklinis sustorėjimas, ''intumescentia cervicalis''; 2) juosmeninis sustorėjimas, ''intumescentia lumbalis'', ''s. lumbosacralis''. Sustorėjimai susiję su tuo, kad iš šių nugaros smegenų segmentų prasideda nervai, einantys į galūnes. Šiose vietose yra daugiau pilkosios medžiagos, daugiau ir skaidulų.
Apatinis sustorėjimas (juosmeninis) žemyn pereina į smegenų kūgį, conus medullaris, kuriuo nugaros smegenys ir pasibaigia. Nuo kūgio viršūnės žemyn nutįsta iš neuroglijos sudarytas galinis siūlas, filum terminale, kuris apačioje baigiasi prisitvirtindamas prie uodegikaulio užpakalinio paviršiaus. Greta galinio siūlo praeina nugaros smegenų apatinių segmentų (juosmeninių, kryžmeninių, uodeginio) šaknelės su mazgais, jų visuma vadinama arklio uodega, cauda equina.
Per visą nugaros smegenų ilgį praeina keletas išilginių vagų ir plyšių: 1) priekinis vidurinis plyšys, fissura mediana anterior, gilus plyšys, einantis priekiniame paviršiuje, vidurio linijoje, dalija nugaros smegenis į dešinę ir kairę puses; 2) priekinė šoninė vaga, sulcus lateralis anterior, pro šią vagą iš nugaros smegenų išeina priekinės (ventralinės) šaknelės; 3) užpakalinė šoninė vaga, sulcus lateralis posterior, pro šią vagą į nugaros smegenis įeina užpakalinės šaknelės; 4) užpakalinė vidurinė vaga, sulcus medianus posterior, kuri funkcinės reikšmės neturi.
== Pilkoji medžiaga ==
eilutė 22 ⟶ 33:
* [[Radikulitas]] – nugaros smegenų nervų šaknelių uždegimas,
* [[Tabesas]], arba [[nugaros smegenų džiūtis]].
{{Žmogaus anatomija|Nervų sistema}}
{{Commons|Category:Spinal cord|no=T}}
| |||