Migrena: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
vikifikuota, {{tvarkyti}} |
||
Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
'''Migrena'''
Dažniausiai migreniniai skausmai jaučiami vienoje galvos pusėje, pasireiškia pulsavimo pojūčiu bei trunka nuo 2 iki 72 valandų. Kiti migrenos simptomai gali būti pykinimas, vėmimas bei jautrumas šviesai, garsui ar kvapui. Migrenos sukeliamą skausmą dažniausiai padidina fizinis aktyvumas. Maždaug trečdalis kenčiančiųjų nuo migrenos išgyvena pojūtį vadinamą aura. Aura
Manoma, kad migreną lemia iš dalies aplinkos ir iš dalies genetiniai faktoriai. Maždaug du trečdaliai migrenos atvejų pasireiškia kartose. Svyruojantys hormonų lygiai kraujyje taip gali turėti įtakos migrenos atsiradimui. Antai iki lytinės brandos berniukai dažniau serga migrena negu mergaitės, tačiau po lytinės brandos migrena dažniau paveikia moteris negu vyrus. Rizika susirgti migrena padidėja nėštumo laikotarpiu. Migrenos priežastys nėra iki galo žinomos. Manoma, kad migrena galėtų būti neurologinė-kraujagyslių liga. Taip pat manoma, kad migrenos priežastys gali būti susijusios su padidėjusiu smegenų žievės jautrumu bei sutrikusia skausmo neuronų kontrole trišakio nervo branduolyje.
eilutė 7 ⟶ 8:
Migrena dažnai gydoma ibuprofenu ar paracetamoliu (galvos skausmui malšinti), vaistais nuo pykinimo bei vengti migreną provokuojančių situacijų. Tokios medžiagos kaip triptanai arba ergotaminas gali būti skiriamas tiems, kuriems nepadeda įprastiniai vaistai. Apytiksliai 15% visos populiacijos susiduria su migrena tam tikrame savo gyvenimo tarpsnyje.
[[
[[
== Simptomai ==
Migrena dažniausiai pasireiškia pasikartojančiu labai stipriu galvos skausmu bei kitais autonominiais simptomais. Apie 15–30% žmonių migreną patiria kartu su auros pojūčiu. Žmonės, kurie patiria migreną su auros pojūčiu, kartas nuo karto auros pojūčio neišgyvena. Migreninio galvos skausmo stiprumas, trukmė ir dažnumas neretai varijuoja. Migrena, trunkanti ilgiau negu 72 valandas yra įvardijamas kaip migreninė būklė. Yra keturios migrenos fazės, vis dėlto ne visos jos būtinai turi būti patiriamos.
=== Perspėjamoji (prodromo) fazė ===
Perspėjamuosius simptomus dažniausiai patiria daugiau negu pusė migrena sergančiųjų. Perspėjamieji simptomai gali prasidėti dvi dienas
=== Auros fazė ===
Aura
=== Skausmo fazė ===
Dažniausiai galvos skausmas pasireiškia vienoje galvos pusėje pusluojančiu pojūčiu ir varijuoja nuo vidutinio iki labai stipraus. Skausmas prasideda palaipsniui ir jį sustiprina fizinis aktyvumas.
Skausmą dažniausiai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui ir kvapams, nuovargis bei susierzinimas.
=== Sveikimo fazė ===
Migrenos simptomai gali tęstis keletą dienų net ir pasibaigus pagrindiniam simptomui
== Priežastys ==
Migrenos priežastys iki galo nėra ištirtos. Tačiau manoma, jog migrena susijusi su genetiniais faktoriais bei aplinkos poveikiu. Maždaug du trečdaliai migrenos atvejų pasireiškia kartose, tačiau vieno geno pakitimas retai gali tapti migrenos priežastimi. Migreną gali lemti su sergančiojo aplinka susiję aspektai
== Patofiziologija ==
Manoma, kad migrana yra neurologinė-kraujagyslių liga. Teigiama, kad migrena prasideda smegenyse ir iš jų sklinda kraujagyslėmis. Vieni tyrėjai teigia, jog neurologiniai mechanizmai vaidina svarbesnį vaidmenį, kai tuo tarpu kiti tiki, jog kraujagyslių sutrikimai yra pagrindinė migrenos priežastis. Dideli mediatoriaus seratonino kiekiai, kaip manoma, taip pat gali turėti įtakos migrenos atsiradimui. Esama teorijų, jog migreninis skausmas atsiranda, kai tam tikro dirgiklio paveiktos smegenų ląstelės priverčia trišakį nervą išskirti tam tikras chemines medžiagas, kurios dirgina smegenų paviršiuje esančias kraujagysles ir skatina jų patinimą. Tokios kraujagyslės perduoda impulsus į smegenų kamieną (vietą, kurioje apdorojama informacija apie skausmo pojūtį).
== Diagnozė ==
Labai svarbus klinikinis ligonio tyrimas
== Migrenos medicininis gydymas ==
Vaistus turi skirti gydytojas. Skiriamas migrenos priepuolio bei profilaktinis gydymas.
Svarbu vengti provokuojančių veiksnių, laikytis darbo ir poilsio režimo, laiku nuspėti priepuolį. Medikamentinio priepuolinio gydymo metu vadovaujamasi individualių „kopėčių“ principu, gydymą pradedant geriamaisiais skausmą malšinančiais vaistais (paracetamolis 1000
Indikacijos profilaktiniam gydymui yra dažnos skausmo atakos, kurių nestabdo aktyvus priepuolinis gydymas. Tai paprastai nusprendžia pats gydytojas. Efektyvus profilaktinis gydymas turėtų būti tęsiamas 4-6 mėnesius. kai kurie triptanai gali būti naudojami ir profilaktikai, prieš tai suderinus su neurologu (pvz, ilgo veikimo triptanu).
{| border=1
eilutė 54 ⟶ 55:
|-
|}
== Profilaktika ==
Galima išvengti migrenos priepuolių ar bent sumažinti jų intensyvumą. Svarbu suplanuoti savo laiką, kad galima būtų išvengti karštligiško skubėjimo ir [[stresas|streso]]. Į iškylančias problemas bandyti žiūrėti giliau, bet paprasčiau, jei galima, spręsti jas neatidėliojant. Pakeisti savo [[gyvensena|gyvenseną]], laikytis nakties režimo, gerai [[miegas|išsimiegoti]], kuo daugiau būti gryname ore, kasdien prieš miegą pasivaikščioti ar pasportuoti. Kuo mažiau vartoti [[alkoholiniai gėrimai|alkoholio]] ir [[rūkymas|nerūkyti]]. Laikytis harmoningos [[dieta|dietos]], pasistengti nustatyti kurie maisto produktai sukelia migrenos priepuolius. Vandens procedūros, kaitaliojant šiltą ir šaltą vandenį, gali sumažinti negalavimus. Tam tinka dušas, apsitrynimai, vonios.
== Epidemiologija ==
Pasauliniu mastu migreną patiria maždaug 15% arba vienas milijardas populiacijos. Migrena dažnesnė tarp moterų negu tarp vyrų. Migrenos dažnis žemesnis Azijoje ir Afrikoje negu Vakarų šalyse. Lėtinė migrena paveikia apytiksliai nuo 1.4 to 2.2% populiacijos.
== Istorija ==
Migrenos simptomus atitinkantis aprašymas aptinkamas Eberso papiruse (1500
Antrame amžiuje Arataeus iš Kapadokijos galvos skausmą suklasifikavo į tris tipus. [[Klaudijus Galenas]] (
Pirmą kartą migreną į dabar žinomus tipus (migreną su aura bei migreną be auros) 1887
Manoma, kad senovės civilizacijose, jau 7,000
Vis dėlto pirmieji efektyvūs migrenos gydymo būdai atsirado 1868
== Šaltiniai ==
[[Kategorija:Nervų sistemos ligos]]
|