|
[[Vaizdas:Tilsitz 1807.JPG|thumb|250px|Adolfas Roenas (1799-1864)) Tilžės taika]]
[[Vaizdas:Nicolas Gosse - Napoleon receives the Queen of Prussia at Tilsit, July 6, 1807.jpg|thumb|250px|Nikolas Gosė. Napoleonas ir karalienė Luiza 1807 m. liepos 6 d.]]
'''Tilžės taika''', – [[1807]] m. sudarytas taikos susitarimas tarp [[Prancūzija|Prancūzų]] imperatoriaus [[Napoleonas|Napoleono I]], [[Rusija|Rusijos]] imperatoriaus [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandro I]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] karaliaus [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydricho Vilhelmo III]].
== Istorija ==
Į Tilžės taikos pasirašymą atvedė [[1806]] m. įsiplieskęs Prancūzijos-Prūsijos karas, išprovokuotas Napoleono teritorinių manipuliacijų su [[Hanoveris|Hanoverio karalyste]]. [[1806]] m. žaibiškai okupavęs Prūsiją, Napoleonas privertė bėgti Prūsijos karalių su visu dvaru ir vyriausybe į [[Rytų Prūsija|Rytprūsius]], kuriuos gynė Rusijos – Prūsijos sąjungininkės IV antiprancūziškoje kolacijoje koalcijoje – armija[[Rusijos imperijos kariuomenė]]. [[1806]] m. gruodį užėmęs [[Lenkija|Lenkiją]], Napoleonas, siekdamas galutinai palaužti Prūsiją, patraukė į Rytprūsius, tačiau mūšyje prie Prūsų Yluvos [[1807]] m. [[vasario 7]] d.–8 d. buvo sustabdytas Rusijos kariuomenės. Atnaujinus karo veiksmus, [[1807]] m. [[birželio 14]] d. [[Frydlando mūšis|Frydlando mūšyje]] Rusijos pajėgos buvo sumuštos, ir imperatoriai Napoleonas I bei Aleksandras I sutarė sudaryti taiką.
[[Birželio 25]] d. [[Tilžė]]je prasidėjo taikos derybos, o [[liepos 7]] d., imperatoriams susitikus ant plausto [[Nemunas|Nemuno]] upėje, buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Napoleono I ir Aleksandro I. [[Liepos 9]] d. prie sutarties diktato sąlygomis buvo priversta prisidėti Prūsija.
== Sutarties sąlygos ==
Pagal Tilžės taikos sąlygas:
* Prūsija, išsaugota tik Aleksandro I įsikišimo dėka, buvo paversta iš esmės satelitine Napoleono I valstybė, kuriai iš anksčiau valdytų teritorijų buvo paliktos tik žemės į rytus nuo [[Elbė]]s upės; iš Prūsijos atimtose teritorijose Napoleonas I sukūrė Varšuvos didžiąją hercogystę su [[Saksonija|Saksonijos]] karaliumi soste, [[Vestfalija|Vestfalijos]] karalystę su Jeronimu Bonapartu soste ir prancūzų kontroliuojamą [[Gdanskas|Dancigo]] respubliką;
* Rusija slapta prisijungė prie [[1806]] m. [[lapkričio 21]] d. Berlyne Napoleono paskelbtos Britų salų kontinentinės blokados, nors vėliau dalyvavo blokadoje be didelio entuziazmo;
* Napoleonas sutiko paremti rususRusiją [[Turkija|Turkijoje]] (per [[1806]]–[[1812]] m. karą su Turkija; Rusija gavo [[Besarabija|Besarabiją]]), už tai rusaikurią perdavė Prancūzijai Jonijos salas ir Dalmatijos pakrantę;
* imperatoriai sutarė, kad [[Švedija]] turėtų prisidėti prie kontinentinės blokados ([[1808]] m. [[rugsėjo 27]] d.–[[spalio 27]] d. [[Erfurtas|Erfurto]] kongrese Napoleonas ir Aleksandras pastarąjį sutarimą pakartojo).
Tilžės taika faktiškai išardė IV antiprancūziškąją koaliciją, tad Napoleonas po jos liko karo padėtyje tik su [[JK|Didžiąja Britanija]]. Nepaisant Erfurto kongrese siekto išlaikyti prancūzų - – rusų aljanso, Aleksandras I, spaudžiamas rusų dvarininkijos, po kelerių metų ėmė keisti poziciją. [[1810]] m. jis paskelbė vadinamąjį Gruodžio įsaką dėl naujų neutralios prekybos nuostatų. Formaliai įsakas Rusijos santykiuose su Britanija nieko nekeitė – tiesioginė prekyba su ja ir toliau buvo draudžiama, tačiau kai kurie įsako paragrafai gerokai suvaržė prancūziškų gaminių įvežimą. Bet kokiu atveju tai keitė santykius tarp Rusijos-Britanijos-Prancūzijos. Formaliai Tilžės taiką sulaužė Napoleonas [[1812]] m. [[birželio 24]] d. su savo „Grande Armée“ peržengęs Rusijos sieną.
[[Kategorija:Taikos sutartys]]
| 