22:00, 9 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Bot: Migrating 54 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q133673 (translate me) ← Prieš tai darytas keitimas		14:00, 13 gruodžio 2015 versija taisyti anuliuoti Zygimantus (aptarimas \| indėlis) 29 148 keitimai vikifikuota +vaizdas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Neutron spin dipole field.jpg\|thumbnail\|right\|Piešinys, kuris vaizduoja [[Neutronas\|neutrono]] sukinį (juoda rodyklė) ir [[Magnetinis laukas\|magnetinio lauko]] linijas, susietas su neutrono magnetiniu momentu.]] '''Sukinys''' ([[kvantinė fizika\|kvantinės fizikos]] terminas), '''[[judesio kiekio momentas\|sukininis judesio kiekio momentas]]''', elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas. Nesusijęs su mechaniniu judėjimu. Yra vidinė materijos savybė. Elementariųjų dalelių sukinys yra kvantuotas, nusakomas sukinio kvantiniu skaičiumi ''''s''''. [[Elektronas\|Elektrono]] (elektrono sukinys yra elektrono sukimasis aplink savo ašį), [[Protonas\|protono]], [[Neutronas\|neutrono]], [[Neutrinas\|neutrino]] ir jų [[antidalelės\|antidalelių]] ''s''=1/2. π ir K [[mezonai\|mezonų]] ''s''=0, o [[fotonas\|fotono]] ''s''=1. Sukinys apskaičiuojamas pagal formulę <math>[s(s+1)]^{1/2}\hbar</math>. Čia <math>\hbar</math> – [[Planko konstanta\|mažoji Planko konstanta]]. Sukinio kryptis taip pat yra kvantuota; ji apibūdinama magnetiniu [[kvantinis skaičius\|kvantiniu skaičiumi]] <math>m_s</math>: dydis <math>m_s</math> lygus sukinio projekcijai į kurią nors ašį erdvėje (pvz., [[Elektronas\|elektrono]] <math>m_s</math>=±1/2). Sukinio sąvoką 1925 metais pradėjo vartoti [[S. Gaudsmitas]] su [[Dž. Ūlenbekas\|Dž. Ūlenbeku]] (abu iš [[Nyderlandai\|Nyderlandų]]). Pagal jų hipotezę, elektronas turi sukinį, kuris sukelia elektrono [[magnetinis momentas\|magnetinį momentą]]. Remdamasis elektrono sukiniu, [[V. Paulis]] ([[Šveicarija]]) suformulavo draudimo principą, teigiantį, kad du tos pačios sukinio projekcijos elektronai negali būti tos pačios kvantinės būsenos. [[Elektronas\|Elektrono]] sukinio ir su juo susijusio [[magnetinis momentas\|magnetinio momento]] buvimą rodo reliatyvistinė [[Dirako lygtis]]. Remiantis [[Elektronas\|elektrono]] sukiniu, buvo paaiškinta smulkioji [[atominis spektras\|atominių spektrų]] struktūra, anomalusis [[Zemano efektas]]. Dalelių savybes apibūdinančių parametrų yra labai daug. Svarbiausi jų – masė, elektros krūvis, sukinys ir gyvavimo trukmė. Iš visų išvardytų parametrų paaiškinti reikėtų tiktai sukinį. Anksčiau galvota, kad sukinys kiekybiškai apibūdina dalelės sukamąjį judėjimą. Dalelę galima laikyti besisukančiu rutuliuku. Sukantis elektringajai dalelei, atsiranda apskritiminė srovė, kuri sukuria magnetinį lauką. Tačiau remiantis tokiu modeliu elektrono įsivaizduojamo paviršiaus taškai turėtų suktis greičiau už šviesą, kas prieštarauja reliatyvumo teorijai. Todėl nutarta laikyti, kad sukinys yra tiesiog dalelių savybė kaip ir masė ar elektros krūvis, be kurių jos neegzistuoja. Dalelė yra tarytum nedidelis magnetas. Įvairių dalelių sukiniai (mechaniniai momentai) ir jų magnetiniai laukai (magnetiniai momentai) gali būti skirtingi, o tos pačios rūšies dalelių absoliučiai vienodi.

Sukinys: Skirtumas tarp puslapio versijų