Andrius Mokronovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Andrius Mokronovskis''' ([[1713]]  m. [[gegužės 25]] d., — – [[1784]]  m. [[birželio 14]] d.) — – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Prūsijos karaliaus rūmų prievaizas, ([[1776]]) metų seimo maršalka, Mazovijos vaivada ([[1781]]—–[[1784]]), Prancūzijos armijos generolas-majoras ([[1754]]), Lenkijos armijos generolas-majoras ([[1752]]), kavalerijas generolas-inspektorius ([[1754]]), Tlumako ir Januvo seniūnas, masonas.

Lenkijos bajorų Mokronovskių giminės atstovas, herbo „Bogoria“ savininkas. Majoro titulu tarnavo Stanislovo Leščinskio dragunųdragūnų pulke, po jo pralaimėjimo išvažiavo į Prancūziją, kur aštuoniųaštuonerių metų bėgyje tarnavo [[Prancūzijos armija|prancūzų armijoje]], vadovaujamoje maršalo Fuke de Bel-Ilio. Grįžęs į Lenkiją tapo generolu-leitenantu ir „etmonų“ partijos šalininku.

[[1764]] metais buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo BelzioBelzo žemės į konvokacinį seimą, kur [[gegužės 7]] d. pasirašė manifestą, kuriame skelbė apie seimo pravedimo neteisėtumą būnant rusų kariams Varšuvoje. [[1764Varšuva|Varšuvoje]]. Tais pačiais metais Andrius Mokronovskis buvo priverstas palikti Lenkiją ir išvažiavo į [[Berlynas|Berlyną]].

[[1768]] metais susitaikė su lenkijosLenkijos karaliumi [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovu Augustu Poniatovskiu]] ir grįžęs į tėvynę gavo Tlumačio seniūniją. [[1776]] metais buvo išrinktas konfederacinio seimo maršalka. [[1782]] metais buvo išrinktas Pastovios Tarybos konsuliaru (patarėju).

Buvo vienas pirmųjų Lenkijos masonų, [[1744]] metais įkūrė masonų ložę „''Trzech Braci''“ Varšuvoje. [[1784]] metais buvo masonų ložės „''Wielki Wschód Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego''“ didysis magistras.

== Šeima ==

Buvo vedęs tris kartus. Jo trečioji žmona tapo [[Izabela Poniatovska]] ([[1730]]—–[[1808]]), paskutinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniartovskio sesuo.

* Mariusz Machynia, Czesław Srzednicki, Wojsko koronne. Sztaby i kawaleria, Kraków 2002, s. 32-33 ,kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705—20081705–2008, 2008, s. 217.