|
'''Kraujagyslės''' – uždara vamzdelių sistema, kuria teka [[kraujas]]. Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš [[širdis|širdies]], vadinamos [[arterija|arterijomis]] (''arteriae''), o kuriomis grįžta atgal į širdį – [[vena|venomis]] (''venae''). Smulkiausios [[audinys|audinių]] kraujagyslės vadinamos [[kapiliaras|kapiliarais]] (''vas capillare''). Kapiliarai sudaro kapiliarų tinklą, per juos atiduodamas kraujo [[deguonis]] ir naudingos medžiagos audinių [[ląstelė]]ms ir iš jų surenkami medžiagų apykaitos produktai, kurie pašalinami. Smulkiausios arterijos vadinamos [[arteriolė]]mis, kurios pereina į kapiliarus, o šie – į [[venulė|venules]]. Venulės suteka į venas. Tam tikrų kraujagyslių išsišakojimo sritis kartais jungia šakos, vadinamos [[anastomozė]]mis (''vasa anastomotica'').
'''Kraujagyslės''' – uždara vamzdelių sistema, kuria teka [[kraujas]]. Ši sistema atsakinga už medžiagų pernešimą į visas organizmo ląsteles ir iš jų.
Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš [[širdis|širdies]], vadinamos [[arterija|arterijomis]] (''arteriae''), o kuriomis grįžta atgal į širdį – [[vena|venomis]] (''venae''). Smulkiausios [[audinys|audinių]] kraujagyslės vadinamos [[kapiliaras|kapiliarais]] (''vas capillare'').
== Struktūra ==
Arterijos ir venos sudarytos iš trijų sluoksnių, tačiau vidurinis sluoksnis arterijose gerokai storesnis nei venose.
● vidinis (lot. ''tunica intima''), sudarytas iš vieno endotelinių ląstelių sluoksnio, jį supa plonas jungiamasis audinys subendotelis – (lot. ''subendothelian''). Jame daug elastinių skaidulų, suteikiančių skersaruožį piešinį. Sluoksnis tarp vidinio ir vidurinio dangalų ypač žymus stambiose arterijose. Venose yra specifinių raukšlių – vožtuvų.
● vidurinis (lot. ''tunica media''), susidedantis iš koncentriškai išsidėsčiusių lygių raumeninių skaidulų. Didesnių arterijų viduriniame dangale daugiau elastinių skaidulų, kurių dėka arterija susitraukia, išsiplečia ir prisitaiko prie kraujo kiekio, priklausančio nuo širdies susitraukimų.
● išorinis (lot. ''tunica externa s. adventitia''), dar vadinamas adventicija. Venose tai – storiausias sluoksnis. Jis sudarytas iš jungiamojo audinio elastininių ir kolageninių skaidulų, tarp kurių yra smulkių kraujagyslių, aprūpinančių stambių kraujagyslių audinius medžiagomis.
Kapiliarai sudaryti iš plono endotelio sluoksnio, kartais pasitaiko ir jungiamojo audinio.
Arterijose ir venose esantis raumenų sluoksnis padeda kraujagyslėms susitraukti ir išsiplėsti. Taip sukuriamas slėgis ir kraujas teka reikiama kryptimi.
= Arterijos =
Arterijos (lot. ''arteriae'') – kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, o jų visuma sudaro arterinę sistemą. Arterijos išnešioja plaučiuose deguonies prisotintą (arterinį) kraują po kūno audinius. Šakodamosi po kūną arterijos smulkėja, virsta arteriolėmis ir arteriniais kapiliarais. Arterijų sienelės yra raumeningos ir stiprios, nes priima kraują, kurį dideliu slėgiu išstumia širdis. Nerviniai signalai ir hormonai, cirkuliuojantys kraujyje, kontroliuoja lygiųjų raumenų susitraukimą ir išsiplėtimą, taip padidinama ar sumažinama kraujo srovė, pratekanti į įvairias kūno dalis ir kartu reguliuojama medžiagų (pvz.: deguonies) pernaša organizme. Pagal sienelės vidurinio sluoksnio sandarą arterijos skirstomos į: elastines (jų viduriniame sluoksnyje vyrauja elastines jungiamojo audinio skaidulos) ir raumenines (jų viduriniame sluoksnyje vyrauja lygiųjų raumenų skaidulos).
Aorta – didžiausia kūno arterija. Ji prasideda kairiojo skilvelio viršuje, į ją išstumiamas kraujas per aortinį vožtuvą. Aortoje yra didžiausias kraujo slėgis, todėl jos raumeninis dangalas storiausias, tačiau sienelė elastinga – iš aortos sklindanti pulso banga sukelia kraujagyslių virpėjimą, kurio metu išsiplėsdamos ir susitraukdamos kraujagyslės sukuria tolygų kraujo tekėjimą. Iš aortos išsišakoja visos kitos stambios didžiojo kraujotakos arterijos. Jos šakojasi į arterioles – smulkias kraujagysles, kuriomis teka kraujas į kapiliarus. Jų vidurinį dangalą sudaro plona raumeninė plokštelė. Arteriniai kapiliarai – mikroskopinės arterijų atšakos, nešiojančios arterinį kraują į visą organizmą ir prisidedančios prie arterinio kraujo virtimo veniniu. Arterinių kapiliarų galūnės susijungusios su veninias kapiliarais, kurie surenka deguonies netekusį kraują ir neša į venų sistemą.
Dažnai klaidingai sakoma, kad arterijos – tai kraujagyslės, kuriomis teka arterinis kraujas, o venos tai kraujagyslės, kuriomis teka veninis kraujas. Tai yra tipinė klaida, nes kraujagyslės į arterijas ir venas skirstomos ne pagal jomis tekančio kraujo pobūdį (arterinį ar veninį), o pagal tai, ar jomis kraujas išteka iš širdies (arterijos) ar įteka į širdį (venos). Pvz., iš dešiniojo širdies skilvelio per plaučių arteriją veninis (prisotintas anglies dioksido) kraujas teka į plaučius, o per dvi plaučių venas arterinis (prisotintas deguonies) kraujas grįžta į kairįjį prieširdį.
= Venos =
Venos (lot. ''venae'') – kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Kadangi kraujas keičia spalvą priklausomai nuo prisotinimo deguonimi, venos atrodo melsvos spalvos, o veninis kraujas yra tamsesnis už arterinį. Didžiajame kraujo apytakos rate venomis teka veninis kraujas (netekęs deguonies, todėl tamsus), o mažajame venomis teka arterinis kraujas (gerai įsotintas deguonimi). Dažniausiai tam tikros dalies ar organo venos yra šalia arterijų, jų pavadinimai dažnai sutampa. Venų sandara įvairi - priklauso nuo venos dydžio ir vietos organizme. Bendras venų skersmuo gerokai didesnis nei arterijų, dėl to spaudimas jose – daug mažesnis nei arterijose, ir kraujo srovė teka lėčiau.
Daugelyje venų vidiniame sluoksnyje yra raukšlių – venų vožtuvų, neleidžiančių kraujui tekėti atgal. Venos skirstomos į raumeninio ir neraumeninio tipo. Raumeninio tipo venų esti ten, kur veninis kraujas tekėdamas sutinka didelį pasipriešinimą (pvz., apatinėse galūnėse). Tokių venų visi trys sluoksniai turi lygiųjų raumenų skaidulų, kurios susitraukdamos padeda kraujui tekėti. Svarbią reikšmę čia turi ir griaučių skersaruožių raumenų susitraukimai, suspaudžiantys venų sieneles ir stumiantys jose kraują.
= Kapiliarai =
Kapiliarai (lot. v''as capillare'') sudaro tankų kapiliarų tinklą, per juos atiduodamas kraujo deguonis ir naudingos medžiagos audinių ląstelėms ir iš jų surenkami medžiagų apykaitos produktai, kurie vėliau pašalinami. Smulkiausios arterijos vadinamos arteriolėmis, jos pereina į kapiliarus, o šie – į venules. Venulės suteka į venas. Tam tikrų kraujagyslių išsišakojimo sritis kartais jungia šakos, vadinamos anastomozėmis (''vasa anastomotica'').
= Kraujagyslių ligos =
'''Aterosklerozė''' – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje.
'''Embolija''' – tai kraujagyslių užsikimšimas kraujo ar limfos atplukdytomis dalelėmis (vadinamomis embolais). Embolą dažniausiai sudaro atplyšusios trombo dalys. Embolų vieta – galūnės, galvos smegenys, žarnyno, inkstų arterijos. Jų gali būti keliose iš karto vietose. 90 proc. galūnių arterijų embolų pasitaiko kojų arterijose.
'''Trombozė''' – kraujo sukrešėjimas kraujagyslėse. Trombą, t. y. krešulį, sudaro kraujo elementai. Arterijos embolija, trombozė staiga sutrikdo kraujo atitekėjimą į kūno dalį ar organą ir sukelia ūmų kraujotakos nepakankamumą, laiku nepradėjus gydymo, atitinkamo organo galime netekti.
'''Aortos aneurizma''' – aortos išsiplėtimas, didesnis už jos normalų skersmenį 1,5 ar daugiau kartų. Aortos aneurizmos simptomai: nugaros skausmas, dusulys, švilpiantis alsavimas, aukštas kraujospūdis. Kai kuri nors aortos dalis ar ji visa išsiplečia, aorta tampa panaši į maišą, kuriuo teka kraujas. Tokiu atveju ji tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui, gali spausti aplinkinius organus. Jei aortos aneurizma labai išsiplečia, ji gali plyšti.
= Arterijų, venų ir kapiliarų palyginimas =
''1 lentelė. Arterijų, venų ir kapiliarų palyginimas''
{| class="MsoNormalTable"
|
''Aspektas''
|
''Arterijos''
|
''Venos''
|
''Kapiliarai''
|-
|
''Tunica intima''
| rowspan="3" |
yra
| rowspan="3" |
yra
| rowspan="3" |
Kapiliarus sudaro vienas endotelio sluoksnis
|-
|
''Tunica media''
|-
|
''Tunica externa''
|-
|
''Raumeninės skaidulos''
|
Daugiau raumeninių skaidulų
|
Mažiau raumeninių skaidulų
|
-
|-
|
''Spindis''
|
mažesnis
|
didesnis
|
Labai mažas
|-
|
''Slėgis''
|
didelis
|
mažas
|
vidutinis
|-
|
''Kraujo greitis''
|
didelis
|
mažesnis
|
mažiausias
|-
|
''Pastabos''
|
Ypatinga sandara yra prisitaikymas prie didelio kraujo greičio ir slėgio po širdies susitraukimo.
|
Yra vožtuvai, neleidžiantys kraujui tekėti atgal. Kraujui tekėti padeda skersaruožių skeleto raumenų susitraukimai.
|
Kraujas teka lėtai, kad medžiagų atidavimas būtų efektyvesnis. Per ploną sienelę vyksta spartesnė difuzija.
|}
= Šaltiniai =
# Jolanta Martinionienė ir kt. ''Biologija;''
# R. Abraitis ir kt. ''Žmogaus fiziologija;''
# J. Butrimaitė ir kt. ''Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams;''
# ''<nowiki>http://ligos.sveikas.lt/</nowiki>''
{{Žmogaus anatomija|Kraujotakos sistema}}
| 