Migrena: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Migrena''' - epizodinis [[galvos skausmas]], lydimas įvairių [[neurologija|neurologinių]], [[virškinimo traktas|virškinimo trakto]] ir autonominės (vegetacinės) [[autonominė nervų sistema|nervų sistemos]] sutrikimų. Ligos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ἡμικρανία (hemikrania), reiškiančio skausmą vienoje galvos pusėje.
Dažniausiai migreniniai skausmai jaučiami vienoje galvos pusėje, pasireiškia pulsavimo pojūčiu bei trunka nuo 2 iki 72 valandų. Kiti migrenos simptomai gali būti pykinimas, vėmimas bei jautrumas šviesai, garsui ar kvapui. Migrenos sukeliamą skausmą dažniausiai padidina fizinis aktyvumas. Maždaug trečdalis kenčiančiųjų nuo migrenos išgyvena pojūtį vadinamą aura. Aura - tai laikinas regėjimo, jutimo, kalbos ar judėjimo sutrikimas, kuris nurodo, jog tuojau prasidės migreninis galvos skausmas. Kartais auros pojūtį galima išgyventi ir nepatiriant aurą sekančio galvos skausmo.
Manoma, kad migreną lemia iš dalies aplinkos ir iš dalies genetiniai faktoriai. Maždaug du trečdaliai migrenos atvejų pasireiškia kartose. Svyruojantys hormonų lygiai kraujyje taip gali turėti įtakos migrenos atsiradimui. Antai iki lytinės brandos berniukai dažniau serga migrena negu mergaitės, tačiau po lytinės brandos migrena dažniau paveikia moteris negu vyrus. Rizika susirgti migrena padidėja nėštumo laikotarpiu. Migrenos priežastys nėra iki galo žinomos. Manoma, kad migrena galėtų būti neurologinė-kraujagyslių liga. Taip pat manoma, kad migrenos priežastys gali būti susijusios su padidėjusiu smegenų žievės jautrumu bei sutrikusia skausmo neuronų kontrole trišakio nervo branduolyje.
Migrena dažnai gydoma ibuprofenu ar paracetamoliu (galvos skausmui malšinti), vaistais nuo pykinimo bei vengti migreną provokuojančių situacijų. Tokios medžiagos kaip triptanai arba ergotaminas gali būti skiriamas tiems, kuriems nepadeda įprastiniai vaistai. Apytiksliai 15% visos populiacijos susiduria su migrena tam tikrame savo gyvenimo tarpsnyje.
eilutė 49 ⟶ 52:
Indikacijos profilaktiniam gydymui yra dažnos skausmo atakos, kurių nestabdo aktyvus priepuolinis gydymas. Tai paprastai nusprendžia pats gydytojas. Efektyvus profilaktinis gydymas turėtų būti tęsiamas 4-6 mėnesius. kai kurie triptanai gali būti naudojami ir profilaktikai, prieš tai suderinus su neurologu (pvz, ilgo veikimo triptanu).
== Profilaktika ==
eilutė 55 ⟶ 57:
==Epidemiologija==
Pasauliniu mastu migreną patiria maždaug 15% arba vienas
==Istorija==
Migrenos simptomus atitinkantis aprašymas aptinkamas [[Eberso papirusas|Eberso papiruse]] (1500 m. pr. Kr), parašytame [[senovės Egiptas|senovės Egipte]]. Maždaug 200 m. pr. Kr. [[Hipokratas|Hipokrato]] medicinos mokyklos raštuose apibūdinta auros fazė bei ją sekantis galvos skausmas ir dalinis skausmo palengvėjimas išsivėmus.
Antrame amžiuje Arataeus iš Kapadokijos galvos skausmą suklasifikavo į tris tipus. [[Klaudijus Galenas]] (129 – 200 m.) panaudojo terminą “hamicrania”, reiškiantį skausmą vienoje galvos pusėje. Iš šio termino kilo migrenos pavadinimas. K. Galenas taip pat teigė, kad tas skausmas atsiranda galvos smegenų dangaluose bei kraujagyslėse.
Pirmą kartą migreną į dabar žinomus tipus (migreną su aura bei migreną be auros) 1887 m. suskirstė prancūzas bibliotekininkas Hyacinthe Thomas.
Manoma, kad senovės civilizacijose, jau 7,000 m. pr. Kr., migrena buvo gydoma trepanacija (skylės kaukolės kauluose pragręžimu). XVII a. [William Harvey] taip pat migrenos gydymui siūlė taikyti trepanaciją.
Vis dėlto pirmieji efektyvūs migrenos gydymo būdai atsirado 1868 m. Tuomet buvo pasiūlyta skalsių grybus naudoti kaip vaistus nuo migrenos. 1918 m. iš skalsių grybų buvo išskirtas ergotaminas. Metisergidas buvo susintetintas 1959 m., o sumatriptanas (pirmais triptaninis vaistas) buvo susintetintas 1988 m.
==Šaltiniai==
# http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/nervu_sistemos_ligos/migrena
# http://www.headaches.org/2007/10/25/migraine/
[[Kategorija:Nervų sistemos ligos]]
| |||