Velnias (lietuvių mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 86.100.10.167 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{otheruse|mitologinę figūrą lietuvių mitologijoje|velnią krikščionybėje|[[Šėtonas]]}}
{{Baltų religija}}
Storas pederas be penio.
'''Velnias''' ('''Kaulinis senis''') – chtoninė senovės lietuvių mitologinė figūra. Požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius, žmonių paslėptus, užkeiktus lobius. Velnias ypač artimai susijęs su mirusiųjų pasauliu. Pagrindinė velnio pareiga – saugoti žemės lobius, globoti vargšus, neturtingus, bet bausti nesąžiningus žmones, skriaudėjus, gobšuolius, piktadarius, girtuoklius.
 
Kartais velnias laikomas – požemių, pelkių dievu, kalviu. Kai kurių autorių (pvz., [[Algirdas Julijus Greimas|Greimo]]) manymu – dar ir karo dievas.
 
Pavadinimas yra tos pačios šaknies kaip '''vėlė''', '''velė''', '''vėlinės''', '''velionis''', '''vėliukas'''. Tokiais vardais [[pagonybė]]s laikais buvo vadinamos teisingųjų žmonių vėlės. Dėl to ir velnias buvo geroji būtybė, artimai bendravusi su gyvais žmonėmis. Jis padėdavo siekiantiems geresnio gyvenimo, baudė klastingus išdavikus. Nuskriaustą ar užmuštą žmogų velnias atgaivindavo, duodavo jam turto, o užmušėją nužudydavo.