|
dusk lopas susiras kitur
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''Suomen tasavalta<br />
Republiken Finland'''|
kilm=Suomijos|
žemėlapis=EU-Finland.svg|
vėliava=Flag of Finland.svg|
herbas=Coat of arms of Finland.svg|
kalbos=[[suomių kalba|suomių]], [[švedų kalba|švedų]]|
sostinė=[[Helsinkis]]|
didžiausiasMiestas=[[Helsinkis]]|
valdovų=2|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Sauli Niinistö]]|
titulas2=Ministras Pirmininkas|
pavardė2=[[Juha Sipilä]]|
titulas3=-|
pavardė3=-|
plotoVieta=63|
plotas=338 145|
vandens=9,4 %|
gyvMetai=[[2006]] [[liepa]] (progn.)|
gyventojuVieta=109|
gyventoju=5 231 372|
gyventojuTankis=15,47|
tankumoVieta=160|
BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
BVPVieta=50|
BVP=171,70|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=32 800|
BVPGyventojuiVieta=16|
valiuta=[[Euras]] (€)|
laikoJuosta=UTC+2|
vasarosLaikas=-|
nepriklausomybėsĮvykis=Nuo [[Rusija|Rusijos]]|
nepriklausomybėsDatos=[[1917]] m. gruodžio 6 d.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
TLD=FI|
telKodas=358
}}
'''Suomija''' ({{fi|Suomi}}; {{sv|Finland}}), oficialiai '''Suomijos Respublika''' ({{fi|Suomen tasavalta}}; {{sv|Republiken Finland}})<ref>"Republic of Finland", or "{{fi|Suomen tasavalta}}" in Finnish, "{{sv|Republiken Finland}}" in Swedish, and "{{se|Suoma dásseváldi}}" in Sami, is the long protocol name, which is however not defined by law. Legislation only recognizes the short name.</ref> – valstybė [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]], [[Fenoskandija|Fenoskandijos]] regione. Suomija šiaurėje ribojasi su [[Norvegija]], rytuose su [[Rusija]], vakaruose su [[Švedija]]. Pietvakariuose Suomiją skalauja [[Baltijos jūra]], vakaruose – [[Botnijos įlanka|Botnijos]], o pietuose – [[Suomijos įlanka]]. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios [[Alandų salos]] priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra [[Helsinkis]]. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – [[suomių kalba|suomių]] ir [[švedų kalba|švedų]].
Suomija yra [[ES|Europos Sąjungos]], [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacijos]], [[Šiaurės Taryba|Šiaurės Tarybos]], [[OCDE|Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos]] ir Eurozonos narė.
Suomijos teritorija, kuri šimtmečiais buvo retai gyvenama, nuo [[XII a.]] priklausė Švedijai, kol [[1809]] m. po Švedijos-Rusijos karo iš Švedijos buvo atimta ir prijungta prie Rusijos. [[1917]] m. [[liepos 14]] d. Suomija paskelbė savo autonomiją, o [[1917]] m. [[gruodžio 6]] d. – nepriklausomybę. [[1995]] m. tapo Europos Sąjungos nare.
== Istorija ==
{{main|Suomijos istorija}}
[[Vaizdas:Savonlinna heinäkuu 2002 IMG 1635.JPG|thumb|left|200px|Olavinlinna pilis, kurioje vyksta Savonlinna Operos festivalis. Pastatyta [[1475]] m.]]
Gausūs archeologiniai radiniai rodo, kad dabartinės Suomijos teritorija buvo apgyvendinta dar [[Akmens amžius|akmens amžiuje]], apie 8500 m. pr. m. e., pasitraukus ledynui. Anksčiausi gyventojai greičiausiai buvo medžiotojai-rinkėjai, gyvenę daugiausia iš to, ką galėjo rasti miške ir jūroje. Pagal vieną iš teorijų, finougrų kalbomis kalbantys žmonės į Suomiją atvyko jau akmens amžiuje, galbūt su pirmosiomis mezolitinėmis kultūromis. Nuo maždaug 5300 m. pr. m. e. randama [[keramika|keramikos]] dirbinių. Kartu su kovinių kirvių kultūros paplitimu Pietų Suomijoje apie 3200 m. pr. m. e. greičiausia atsiranda žemdirbystė.
[[Bronzos amžius|Bronzos]] ir [[Geležies amžius|geležies amžiaus]] archeologiniai radiniai rodo glaudžius Suomijos gyventojų ryšius su kitais Baltijos kraštais, ypač su [[Estija]], taip pat Skandinavija ir [[Rusija]]. Senosios skandinavų sagos, taip pat tokie istorikai kaip [[Saksas Gramatikas]] ir arabas Al Idrisi, teigia, kad dar iki švedų užkariavimo Suomijoje buvo karalių.
Beveik 700 metų trukusios bendros istorijos su Švedijos karalyste pradžia tradiciškai laikomi [[1154]] m. ir Švedijos karaliaus Eriko vykdytas [[krikščionybė]]s įvedimas Suomijoje.
[[1581]] m. paskelbta Suomijos Didžioji Hercogystė. Nuo [[1772]] m. nominaliai personalinė unija su Švedija.
[[Vaizdas:Finland1932physical.jpg|thumb|left|250px|Suomija 1920–1940]]
Po Rusijos-[[Švedija|Švedijos]] karo [[1809]] m. ji kaip Suomijos didžioji kunigaikštystė buvo prijungta prie [[Rusija|Rusijos]]. [[1809]] m. [[rugsėjo 17]] d. sudaryta personalinė unija. Siekiant pasipriešinti švedų administracijos keitimui rusiška, kilo nacionalistinis sąjūdis, vadintas ''fenomanija''. [[Suomiai]] kovojo su carizmu dėl savo kalbos pripažinimo ir [[1892]] m. pasiekė pergalę – suomių kalba buvo pripažinta lygiateise švedų kalbai.
[[1899]] m. [[vasario 15]] d. Rusijos imperatorius priėmė manifestą dėl Rusijos įstatymų pirmenybės prieš suomių. Tuo siekta glaudžiau įjungti Suomiją į Rusijos imperiją.
[[1917]] m. [[liepos 14]] d. Suomija paskelbė savo autonomiją. [[1917]] m. [[gruodžio 6]] d. Suomija paskelbė nepriklausomybę ir [[1918]] m. pabaigoje vokiečių kariuomenė paliko šalį. Bolševikai Suomijos nepriklausomybę pripažino per mėnesį nuo jos paskelbimo, tačiau vėliau sekęs pilietinis karas Rusijoje ir Suomijoje bei suomių aktyvistų žygiai į Kareliją santykius komplikavo. [[1920]] m. Suomija pasirašė Tartu taikos sutartį su Sovietų Rusija. Šia sutartimi buvo nustatyta ir valstybių siena.
[[Vaizdas:Finn ski troops.jpg|thumb|250px|right|Suomių kariai-slidininkai [[Žiemos karas|Žiemos karo]] metu.]]
Socialinė atskirtis tarp valdančiosios ir darbininkų klasės Suomijoje buvo žymiai didesnė nei daugelyje panašių šalių. Iki [[XIX a.]] akivaizdus buvo kalbinis barjeras; XIX a. Suomijoje susiformavo sluoksnis universitetinį išsilavinimą turinčių meritokratų, kurie jautėsi atstovaują liaudį, nes kalbėjo liaudies kalba ir daugelio jų protėviai buvo kilę iš valstiečių.
[[1918]] m. kilęs trumpas, bet įnirtingas pilietinis karas nuspalvino vidaus politiką daugeliui metų. Pilietiniame kare kovojo išsilavinęs sluoksnis, padedamas Vokietijos bei plačios smulkių ūkininkų klasės, prieš neturtingus kaimo ir pramonės darbininkus, kurie, nepaisant visuotinės rinkimų teisės, įvestos [[1906]] m., jautėsi neturį jokios įtakos politiniam gyvenimui.
Antrojo pasaulinio karo metu Suomija dukart kariavo su [[Tarybų Sąjunga]]: [[Žiemos karas|Žiemos kare]] ([[1939]]–[[1940]] m.), kuris buvo atnaujintas [[1941]]–[[1944]] m. (padedant Vokietijai). Po jo sekė [[Laplandijos karas]] ([[1944]]–[[1945]] m.), kurio metu Suomija išstūmė vokiečius iš šiaurinės Suomijos dalies bei [[Vyborgo operacija]] 1944 m.
Tik [[1955]] m. Suomija tapo [[Šiaurės Taryba|Šiaurės Tarybos]] ir [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] nare, o [[1975]] m. ji buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo akto pasitarimo [[Helsinkis|Helsinkyje]] iniciatorė. [[1995]] m. Suomija įstojo į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. [[2002]] m. [[Euras]] pakeitė tuometinę šalies valiutą, [[Suomijos markė|Suomijos markę]].
== Politinė sistema ==
{{main|Suomijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Parliament of Finland1.jpg|thumb|250px|Suomijos Parlamentas, [[Helsinkis]].]]
Suomija yra unitarinė valstybė su stipriomis gana nepriklausomomis savivaldybių valdžios tradicijomis. Suomijos politinė sistema aprašyta Suomijos konstitucijoje ([[1919]]) ir Parlamento įstatyme ([[1928]]). Suomijoje vyrauja atstovaujamoji demokratija, kurią sudaro pusiau prezidentinė parlamentinė sistema. Suomijos gyventojai renka tiek valstybinio, tiek savivaldybių, tiek [[ES|Europos Sąjungos]] lygmens politinių institucijų atstovus.
Pagal Suomijos konstituciją, valstybės vadovu laikomas Suomijos prezidentas, kuris kartu su savo kabinetu yra atsakingas už užsienio politikos reikalus (išskyrus su [[ES]] susijusius reikalus). Prezidentas taip pat yra vyriausias Suomijos ginkluotųjų pajėgų vadas. Suomijos prezidentas gali leisti dekretus, skirti kai kuriuos pareigūnus. Prezidentas renkamas tiesioginiu rinkimų būdu šešerių metų kadencijai, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Politinė sistema daugpartinė, o vyriausybė dažniausiai sudaroma koalicijos. 200 narių sudarantis Suomijos parlamentas (Eduskunta) turi aukščiausią Suomijoje įstatymų leidžiamąją valdžią. Parlamentas gali keisti įstatymus, konstituciją, gali paleisti Šalies tarybą, atmesti prezidento [[veto]]. Parlamento išleisti aktai nepriklauso nuo teismų peržiūrėjimo. Įvairūs parlamento komitetai tariasi su ekspertais ir ruošia įstatymų projektus. Daugiamandatėse rinkimų apygardose naudojama proporcinė parlamento rinkimų sistema. Parlamentas yra renkamas ketverių metų kadencijai. Trys didžiausios partijos pastaruoju metu: socialdemokratai, Nacionalinė koalicija (konservatoriai) ir Centro partija (anksčiau - agrarinė).
Vyriausybė (Suomijos šalies taryba) turi daugumą įstatymų vykdomųjų galių. Vyriausybės kabinetui vadovauja Suomijos premjeras. Kabinetą sudaro įvairūs ministrai ir Teisingumo kancleris. Vyriausybės sudėtį nustato parlamento dauguma. Vyriausybės sudėtį gali keisti balsavimas dėl nepasitikėjimo.
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Suomijos administracinis suskirstymas}}
[[Vaizdas:Finland Regions Map Numbered.svg|thumb|right|Suomijos regionai]]
[[1997]]–[[2010]] m. Suomija buvo suskirstyta į [[Suomijos provincijos|6 provincijas]] arba lenius ({{fi|läänit}}, {{sv|län}}). [[2010]] m. [[sausio 1]] d. provincijos panaikintos ir liko tik [[Suomijos regionai|regionai]].<ref>[http://www.hs.fi/english/article/New+regional+administration+model+abolishes+provinces+in+2010/1135251815296 New regional administration model abolishes provinces in 2010]</ref><!--Skirstymas yra administracinis ir neatitinka kultūrinių bei lingvistinių ypatumų.--> [[2011]] m. [[Rytų Ūsima]] prijungta prie [[Ūsima|Ūsimos]] regiono.
Regionai savo ruožtu susikirstyti į 70 subregionų. Subregionai yra suskirstyti į 320 komunų, kurios yra gana skirtingų dydžių. Mažiausia komuna Kauniainen užima tik apie 6 km², o didžiausia Inari užima 17,321 km².
19 Suomijos regionų:
{|
| <ol>
<li> [[Vaizdas:Lapin maakunnan vaakuna.svg|20px]] [[Lapija]] (''Lappi / Lappland'')
<li> [[Vaizdas:Pohjois-Pohjanmaan vaakuna.svg|20px]] [[Šiaurės Pohjanma]] (''Pohjois-Pohjanmaa / Norra Österbotten'')
<li> [[Vaizdas:Kainuu.vaakuna.svg|20px]] [[Kainū]] (''Kainuu / Kajanaland'')
<li> [[Vaizdas:Pohjois-Karjala.vaakuna.svg|20px]] [[Šiaurės Karelija]] (''Pohjois-Karjala / Norra Karelen'')
<li> [[Vaizdas:Pohjois-Savo.vaakuna.svg|20px]] [[Šiaurės Savas]] (''Pohjois-Savo / Norra Savolax'')
<li> [[Vaizdas:Etelä-Savo.vaakuna.svg|20px]] [[Pietų Savas]] (''Etelä-Savo / Södra Savolax'')
<li> [[Vaizdas:Etelä-Pohjanmaan maakunnan vaakuna.svg|20px]] [[Pietų Pohjanma]] (''Etelä-Pohjanmaa / Södra Österbotten'')
<li> [[Vaizdas:Pohjanmaan maakunnan vaakuna.svg|20px]] [[Pohjanma]] (''Pohjanmaa / Österbotten'')
<li> [[Vaizdas:Pirkanmaa.vaakuna.svg|20px]] [[Pirkanma]] (''Pirkanmaa / Birkaland'')
<li> [[Vaizdas:Satakunta.vaakuna.svg|20px]] [[Satakunta]] (''Satakunta / Satakunda'')
</ol>
| <ol start=11>
<li> [[Vaizdas:Keski-Pohjanmaa.vaakuna.svg|20px]] [[Vidurio Pohjanma]] (''Keski-Pohjanmaa / Mellersta Österbotten'')
<li> [[Vaizdas:Keski-Suomi Coat of Arms.svg|20px]] [[Vidurio Suomija]] (''Keski-Suomi / Mellersta Finland'')
<li> [[Vaizdas:Varsinais-Suomen.vaakuna.svg|20px]] [[Pietvakarių Suomija]] (''Varsinais-Suomi / Egentliga Finland'')
<li> [[Vaizdas:Etelä-Karjala.vaakuna.svg|20px]] [[Pietų Karelija]] (''Etelä-Karjala / Södra Karelen'')
<li> [[Vaizdas:Päijät-Häme.vaakuna.svg|20px]] [[Peijet Hemė]] (''Päijät-Häme / Päijänne Tavastland'')
<li> [[Vaizdas:Kanta-Häme.vaakuna.svg|20px]] [[Vidurio Hemė]] (''Kanta-Häme / Egentliga Tavastland'')
<li> [[Vaizdas:Uusimaa.vaakuna.svg|20px]] [[Ūsima]] (''Uusimaa / Nyland'')
<li> [[Vaizdas:Kymenlaakson maakunnan vaakuna.svg|20px]] [[Kiumenlaksas]] (''Kymenlaakso / Kymmenedalen'')
<li> [[Vaizdas:Aland coat of arms.svg|20px]] [[Alandai]] (''Ahvenanmaa / Åland'')
</ol>
|}
== Geografija ==
{{main|Suomijos geografija}}
[[Vaizdas:Finlandsat low-ress.jpg|thumb|200px|Suomija. Nuotrauka iš kosmoso.]]
Suomija yra septinta pagal plotą Europos šalis. Nors paprastai priskiriama [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalims, ji tik šiaurėje ribojasi su Skandinavijos pusiasaliu. Šalis išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 laipsnių šiaurės platumos ir dėl to laikoma viena iš šiauriausiai esančių pasaulio šalių. Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės [[Poliaratis|poliaračio]]. Plačiai žinomas Suomijos pietuose esantis ežerynas.
Suomija yra vandeninga šalis. Joje gausu ežerų, upių ir pelkių. Suomijoje daugiausia ežerų ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje – apie 188 tūkst. Didžiausi šalies ežerai yra [[Saima]] (4400 km²), [[Peijenė]] (1 080,63 km²), [[Inaris]] (1040 km²). Didžiausios šalies upės yra [[Kemijokis]], [[Tana (Norvegijos upė)|Tana]], [[Yjokis]], [[Ounasjokis]], [[Kitinenas]], [[Oulujokis]], [[Simojokis]].
Didžioji Suomijos dalis – mažai kalvota, šiauriniais miškais apaugusi lyguma ant kristalinio pamato. [[Laplandija|Laplandijos]], šiauriausiai esančios provincijos, reljefas – aukštos apskritos kalvos. Aukščiausia Suomijos viršukalnė yra [[Haltis]], kurios aukštis 1324 m.
Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų ir upių. Fiziniame žemėlapyje matyti, kad paviršius žemėja į pietus. Suomijoje vyrauja lygumos: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja [[Ledynas|ledynų]] tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos [[ozas|ozais]], ir uolėti volai ([[drumlinas|drumlinai]]), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir [[Geležinkelis|geležinkeliai]]. Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos (''Tunturis''), kurios iškyla iš plokščios [[Tundra|tundros]].
Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra, nes krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Kranto linija labai vingiuota dėl daugybės įlankėlių; pakrantėje daug mažų uolėtų salų – [[šcheras|šcherų]].
Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartų ardė [[erozija|eroziniai]] procesai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą sudaro daugiausia [[granitas|granitai]] ir [[gneisas|gneisai]]. Jie daug kur iškyla į paviršių. Ledynai tų uolienų atplaišų atnešė ir į Lietuvą, paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo [[apledėjimas]]. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11 000, o visai ištirpo prieš 8000 metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla (30-90 cm per 100 metų).
Krašte gausu naudingųjų iškasenų. Esama geležies rūdos, [[Varis|vario]], [[Nikelis|nikelio]], [[Titanas|titano]], [[Volframas|volframo]], [[Uranas (chemija)|urano]], [[Alavas|alavo]], [[Cinkas|cinko]], [[Auksas|aukso]] ir [[Sidabras|sidabro]]. Daug [[Asbestas|asbesto]], [[Grafitas|grafito]] ir [[talkas|talko]].
=== Klimatas ===
[[Vaizdas:Koli.jpg|center|thumb|800px]]
Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais, ypač sausį-vasarį, temperatūra gana dažnai nukrinta iki -20 °C. Tolimoje šiaurėje, už speigračio, [[Saulė]] nesileidžia apie 73 paras – tuomet ateina baltosios vasaros naktys, matomos [[šiaurės pašvaistė]]s. Saulei nepakylant virš horizonto būna poliarinės nakties ({{Fi|kaamos}}) laikotarpis.
== Ekonomika ==
{{main|Suomijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Nokia HQ.jpg|thumb|250px|Didžiausios Suomijos bendrovės [[Nokia]] būstinė Helsinkyje.]]
Suomija – stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, savo pagaminama produkcija vienam žmogui šiek tiek lenkianti tokias valstybes kaip [[JK|Jungtinę Karalystę]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Italija|Italiją]].
Iki [[XX a.]] Suomija buvo laikoma viena neturtingiausių šalių Europoje. Nors jau pirmojoje [[XIX a.]] pirmoje pusėje pramonė vystėsi (daugiausiai tai buvo popieriaus ir medvilnės fabrikai, metalurgijos gamyklos), bet daugelis suomių iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyveno iš žemės ūkio. Tik po karo industrializacija buvo spartesnė. Per dvidešimt metų išsivystė skirtingų šakų ekonomika. Tai buvo elektros pramonė, naftos chemija, mašinų ir transporto įrangos gamyba. Dar svarbi pramonės šaka buvo laivų statyba.
Svarbiausi ekonomikos sektoriai: medienos, metalų gavyba, [[inžinerija]], [[telekomunikacijos]], elektronikos pramonė. Šios šalies eksportas sudaro net du trečdalius BVP. Suomija pasižymi savo aukštųjų technologijų gaminiais, ypač mobiliaisiais telefonais. Šalis priklausoma nuo daugelio žaliavų, išskyrus medieną ir keletą mineralų, importo. Šalies klimatas neleidžia pagaminti labai daug [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] produkcijos, tačiau vidaus poreikius vietiniai gamintojai patenkina. Didelė dalis eksporto pajamų gaunama iš miškininkystės, šioje šakoje dirba didelė dalis kaimo gyventojų. Didelė integracija į Vakarų Europos ekonomiką – Suomija viena iš 13 [[ES|Europos Sąjungos]] šalių, priklausančių Europos pinigų sąjungai (EMU). [[2003]] metų ekonomikos augimo sulėtėjimą sąlygojo pasaulio ekonomikos stagnacija, tačiau ji vėl pradėjo kilti [[2004]] m. Viena iš didžiausių dabartinių problemų – nedarbas, siekiantis 8,9 proc.
Suomija yra klestinti Europos Sąjungos šalis. [[2005]] m. Suomijos perkamoji galia pasiekė 111, lyginant su Europos Sąjungo vidurkiu 100.<ref>[http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=STAT/06/166&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en Eurostat News Release]</ref> Suomijos užsienio prekybos balansas turėjo lengvą perteklių. [[2006]] m. eksportas sudarė 61,40 mlrd €, o importas 55.89 mlrd €. Pagrindiniai prekybos partneriai yra [[Vokietija]] (prekybos dalis nuo 11,3 %), [[Švedija]] (10,5 %) ir [[Rusija]] (10,1 %).<ref>[http://www.stat.fi/tup/suoluk/suoluk_kotimaankauppa_de.html#Außenhandel Finnische Statistikzentrale]</ref>
=== Turizmas ===
[[Vaizdas:Mummonmökki.jpg|thumb|200px|Vasarnamis Suomijoje]]
{{main|Suomijos turizmas}}
Suomijoje turizmas labai išpopuliarėjo XX amžiaus 9-tajame dešimtmetyje. [[2006]] m. apgyvendinimo įmonės užregistravo 14 519 605 nakvynių. Tai 5,7 % daugiau nei ankstesniais metais. Ketvirtį nakvynių sudarė apie Uusimaa provinciją [[Helsinkio regionas|Helsinkio regione]], kur atvyksta daug turistų.<ref>[http://pxweb2.stat.fi/Dialog/varval.asp?ma=020_matk_tau_002_fi&ti=Saapuneet+vieraat+ja+y%F6pymiset+hotelleissa&path=../Database/StatFin/lii/matk/&lang=3&multilang=fi Finnische Statistikzentrale].</ref>
Netankiai apgyvendintoje [[Laplandija (Suomija)|Laplandijos provincijoje]] buvo užregistruota 1,5 mln. nakvynių. Ekonomiškai silpnai išsivysčiusiam regionui turizmas vaidina svarbų vaidmenį. Daugiausia turistų atvyksta žiemos mėnesiais. Turistai lanko žiemos sporto centrus, kaip Ruka, Levi arba Ylläs. Kitose šalies dalyse labai svarbus turizmas vasarą, ypač liepos mėnesį, kai svečiai iš Suomijos bei užsienio atostogauja vasarnamiuose ({{fi|mökki}}) prie vieno iš tūkstančių Suomijos ežerų, lanko [[Sąrašas:Suomijos nacionaliniai parkai|nacionalinius parkus]].
Maždaug ketvirtis poilsiautojų yra užsieniečiai. Didžiąją dalį turistų iš užsienio sudaro ([[2006]] m. užregistruota 600 000 nakvynių) svečiai iš Rusijos, kurių skaičius padidėjo 34 %. Dar daug turistų atvyksta iš Švedijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės.
== Gyventojai ==
{{main|Suomijos demografija}}
[[Suomiai]] sudaro daugiau kaip 93 % šalies gyventojų, o [[švedai]] – 6 %. Šiaurinėje dalyje gyvena beveik 2500 samių, kitos tautinės grupės sudaro tik 1 %. Gyventojų tankumas mažas – apie 17 žm./km². Didžioji dalis – apie 65 proc. – gyvena miestuose. [[Helsinkis]], [[Espo]] ir [[Vanta (Suomija)|Vanta]] sudaro sparčiai augantį Helsinkio metropolinį regioną, kuriame dabar gyvena apie penktadalis šalies gyventojų (1 mln.). Kiti didesni miestai – [[Tamperė]], [[Turku]], [[Oulu]], Lahtis, Kuopio, Poris, Jyväskylä, Kotka.
Pagal gyventojų tankumą Suomija yra viena rečiausiai apgyvendintų Europos šalių.
Suomijoje yra apie 1,5 mln. šeimų. Tarp šeimų, auginančių vaikus, vidutinis palikuonių skaičius yra 1,8 (nors dar [[1960]] m. siekė 2,27). Darbo rinkoje moterų yra mažiau (48 proc.) nei vyrų, o jų vidutinis uždarbis siekia apie 82 proc. vidutinio vyrų uždarbio. Tačiau suomės gyvena ilgiau už vyrus: jų vidutinė gyvenimo trukmė 81 m. (vyrų – 75 m.). 1999 m. parlamento rinkimuose jos laimėjo 73 vietas iš 200 (36,5 proc. – vienas aukščiausių rodiklių Europoje).
=== Kalba ===
[[Vaizdas:Saami Family 1900.jpg|thumb|300px|[[Samiai]] ([[1900]] m. nuotrauka).]]
[[Suomių kalba]] yra [[Finougrų kalbos|finougrų kalbų]] šeimos narė; vienai šios šeimos atšakai priklauso suomių, [[estų kalba|estų]] ir keletas kitų kalbų, o kitai šakai priklauso [[vengrų kalba]], didžiausia ugrų grupės kalba. Oficialios kalbos Suomijoje yra suomių ir [[švedų kalba|švedų]] – pastaroji yra gimtoji kalba maždaug 6 proc. šalies gyventojų. Dar viena vietinė kalba – [[samių kalba|samių (arba lapių)]], kuria kalba [[samiai]] (lapiai) – tautelė, gyvenanti Laplandijoje. Oficialus švedų kalbos statusas turi istorines šaknis, siekiančias laikus, kai Suomija priklausė Švedijos karalystei nuo XIII a. pr. iki 1809 m.
Suomiai patys save vadina ''suomalaiset'' (''suomalainen'': ''suo'' – pelkė, ''maa'' – kraštas), o savo kalbą – ''suomi'' (neaiškios kilmės žodis).
=== Religija ===
Nuo 1923 m. Suomijoje įteisinta visiška tikėjimo laisvė. Daugiausia tikinčiųjų priklauso evangelikų liuteronų bažnyčiai (76 proc. gyventojų pakrikštyti liuteronais), 1 proc. priklauso Suomijos [[stačiatikiai|stačiatikių]] bažnyčiai. Krikščionybė Suomiją pasiekė apie IX–X amžių, tačiau įsitvirtino tik XII a. Vėliau įvyko misionierių žygis į pietryčių Suomiją. Jam vadovavo [[Švedija|Švedijos]] karalius Erikas, lydimas [[Anglija|Anglijoje]] gimusio vyskupo Henriko. Stačiatikių bažnyčios įtaka paplito iš rytų.
=== Švietimas ir mokslas ===
Kiekvienas vaikas Suomijoje nuo 7 iki 16 metų gauna privalomą pagrindinį išsilavinimą. Nuo 16 metų išsilavinimas nėra privalomas: tai gali būti 3-4 metų kursas aukštesniojoje vidurinėje mokykloje arba 2-5 metai profesinio lavinimo mokykloje. Šalyje yra 21 universitetas ir aukštojo mokslo institucijos, kuriose mokosi apie 135 tūkst. studentų (daugiau nei pusė – moterys). 56 proc. gyventojų turi aukštesnį nei pradinį išsilavinimą, 13 proc. – universiteto baigimo laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją.
=== Miestai ===
{{main|Sąrašas:Suomijos miestai}}
Didžiausias šalies miestas yra [[Helsinkis]], kuriame [[2009]] m. gyveno 578 126 žmonių. Kiti dideli miestai, turintys daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, yra [[Tamperė]] ir [[Turku]]. 20 didžiausiu Suomijos miestų:
{|class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%"
!align=center colspan=11|Didžiausi Suomijos miestai
|-
!rowspan=23 width:150|<br />
[[Vaizdas:Suurkirkko Helsinki maaliskuu 2002 IMG 0629.JPG|135px|Helsinki]]<br />[[Helsinkis]]<br />
[[Vaizdas:Downtown Tampere4.jpg|135px|Tampere]]<br />[[Tamperė]]<br />
[[Vaizdas:Turku City Office.jpg|135px|Turku]]<br />[[Turku]]<br />
[[Vaizdas:Stockman Oulu rotuaari.jpg|135px|Oulu]]<br />[[Oulu]]<br />
[[Vaizdas:Niemi district of Lahti.JPG|135px|Lahti]]<br />[[Lahti]]<br />
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Sąrašas:Suomijos miestai|Vieta]]
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Sąrašas:Suomijos miestai|Miestas]]
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Suomijos provincijos|Provincija]]
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Sąrašas:Suomijos miestai|Miesto populiacija]]
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Suomijos savivaldybės|Savivaldybės populiacija]]
!rowspan=23 width:150|
[[Vaizdas:Jyvaskyla main street August 2006.jpg|border|135px|Jyväskylä]]<br />[[Juveskiulė]]<br />
[[Vaizdas:Church registry office of Pori.jpg|135px|Pori]]<br />[[Poris]]<br />
[[Vaizdas:Kuopio City Hall.JPG|135px|Kuopijas]]<br />[[Kuopijas]]<br />[[Vaizdas:Vaasa Trinity Church.jpg|135px|Vasa]]<br />[[Vasa]]<br />
[[Vaizdas:Kotkansaari1.jpg|135px|Kotka]]<br />[[Kotka]]<br />
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|1||align=left|'''[[Didysis Helsinkis]]'''||align=left|[[Pietų Suomija]]||1 071 599||579 016
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|2||align=left|'''[[Tamperė]]'''||align=left|[[Vakarų Suomija]]||292 288||209 748
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|3||align=left|'''[[Turku]]'''||align=left|[[Vakarų Suomija]]||246 312||175 422
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|4||align=left|'''[[Oulu]]'''||align=left|[[Oulu provincija]]||171 345||137 370
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|5||align=left|'''[[Lahtis]]'''||align=left|[[Pietų Suomija]]||112 187||100 444
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|6||align=left|'''[[Juveskiulė]]'''||align=left|[[Vakarų Suomija]]||105 760||128 114
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|7||align=left|'''[[Poris]]'''||align=left|[[Vakarų Suomija]]||93 220||76 562
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|8||align=left|'''[[Kuopijas]]'''||align=left|[[Rytų Suomija]]||79 750||91 845
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|9||align=left|'''[[Vasa]]'''||align=left|[[Vakarų Suomija]]||62 106||58 607
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|10||align=left|'''[[Kotka]]'''||align=left|[[Pietų Suomija]]||53,206||54,781
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|11||align=left|'''[[Lapenranta]]'''||align=left|[[Pietų Suomija]]||53 011||70 210
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|12||align=left|'''[[Joensū]]'''||align=left|[[Rytų Suomija]]||52 493||72 167
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|13||align=left|'''[[Kouvola]]'''||align=left|[[Pietų Suomija]]||50 667||88 396
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|14||align=left|'''[[Hiuvinkė]]'''||align=left|[[Pietų Suomija]]||47 032||45 120
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|15||align=left|'''[[Rovaniemis]]'''||align=left|[[Laplandija (Suomija)|Laplandija]]||46 443||59 274
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|16||align=left|'''[[Hemenlina]]'''||align=left|[[Pietų Suomija]]||46 112||66 257
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|17||align=left|'''[[Seinejokis]]'''||align=left|[[Vakarų Suomija]]||41 213||56 578
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|18||align=left|'''[[Porvo]]'''||align=left|[[Pietų Suomija]]||35 652||48 403
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|19||align=left|'''[[Mikelis]]'''||align=left|[[Rytų Suomija]]||35 573||48 654
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|20||align=left|'''[[Rauma]]||align=left|[[Vakarų Suomija]]||34 722||39 691
|-
|colspan="5" align=center style="background:#f5f5f5;"|Šaltinis: [http://www.citypopulation.de/Finland-UA.html#Stadt_alpha CITY POPULATION /FINLAND: Urban Areas]
|}<noinclude>
{{-}}
== Kultūra ==
{{main|Suomijos kultūra}}
[[Vaizdas:Smoke sauna.JPG|left|thumb|200px|Suomiška pirtis]]
Jau nuo senų laikų Suomijos kultūra buvo veikiama kitų [[Europa|Europos]] šalių. Didelę įtaką Suomijos kultūrai turėjo [[Švedija]], kuriai Suomija ilgą laiką priklausė, taip pat [[Vokietija]], su kuria Suomiją siejo prekybiniai ryšiai. Rytų Suomijos ir [[Karelija|Karelijos]] kultūrą paveikė [[Rusija|Rusijos]] kultūra. Po Pasaulinių karų Suomijos kultūrą taip pat veikė populiarioji kultūra. Urbanizacija Suomijoje yra labai pažangi, bet provincijos gyvenimas ir gamtos artumas taip pat kasdienis ėjimas į [[pirtis|pirtį]] vaidina svarbų vaidmenį [[suomiai|suomių]] gyvenime.
Vis dar yra skirtumų tarp regionų, ypač dialektuose ir žodyne. Mažumos, tokios kaip [[samiai]], Suomijos [[švedai]], [[romai]] bei [[totoriai]], išlaiko savotišką kultūros charakteristiką.
=== Muzika ===
Suomijos muzika remiasi tūkstantmetėmis suomių liaudies muzikos tradicijomis. Liaudies muzika dar dažnai vadinama Kalevalos muzika, buvo perduodama iš kartos į kartą. Kai Suomija buvo pakrikštyta, suomių muzika susimaišė su europietiška muzika ir prisidėjo prie jos vystimosi. Iš pradžių tai buvo sakralinė, o vėliau liaudiška ir meninė muzika. [[XX a.]] atsiradus naujoms technologijoms kaip patefonas ir radijas, išsivystė populiarioji suomių muzika. Šiais laikais Suomiją garsina nemažai garsių roko ir popmuzikos atlikėjų, tokių kaip [[HIM]], [[The Rasmus]], [[Nightwish]], [[Apocalyptica]] ir [[Eurovizijos dainų konkursas 2006|2006 m. Eurovizijos dainų konkurso]] nugalėtojai [[Lordi]]. Taip pat kitų muzikos žanrų atstovai – Bomfunk MC’s ir Darude.
=== Tapyba ir menas ===
[[Vaizdas:The Wounded Angel - Hugo Simberg.jpg|right|thumb|200px|Hugo Simberg ''Sužeistas angelas'']]
Suomijos dailė susiformavo po sakralinio meno, tapybos ant sienų bažnyčiose ir kt. atsiradimo viduramžiais. Tarptautinį lygį pasiekusios tapybos ir skulptūros tobulėjimas ir atsiradimas Suomijoje susijęs su [[Švedija]], kuriai Suomija priklausė ilgus šimtmečius. Ypatingai nuo [[1880]] m. iki [[1910]] m., kai kūrė tokie meninkai, kaip dailininkai Albert Edelfelt, Akseli Gallen-Kallela, Eero Järnefelt, Pekka Halonen, Magnus Enckell, Hugo Simberg ir Helene Schjerfbeck arba skulptoriai Ville Valgren, vadinami „Suomijos meno aukso amžiumi“. Suomių dizainas tapo populiarus [[Alvar Aalto]] projektų dėka.
=== Suomių literatūra ===
Dar iki Suomijos krikšto [[suomiai]] turėjo turtingą žodinę liaudies poeziją, kurios motyvai buvo pagoniška [[suomių mitologija]]. Literatūra atsirado [[XIII amžius|XIII a.]] prasidėjus Suomijos krikštui, tačiau buvo labai menka, tai buvo daugiausiai lotyniški sakraliniai tekstai. Pirmieji tekstai [[suomių kalba]] atsirado [[XVI amžius|XVI a.]] po [[Reformacija|Reformacijos]], kuri skelbė, kad Dievo žodį reikia skelbti žmonių kalba. Garsūs suomių rašytojai yra [[Frans Eemil Sillanpää]], [[Tuvė Janson]], [[Mika Waltari]] ir kiti.
=== Architektūra ===
Suomijos architektūrą įtakojo jos padėtis šiaurėje ir retas šalies apgyvendinimas. Tik [[XIX a.]] pabaigoje pradėjo vystytis savarankiškos architektūros tendencijos. Seniausi išlike Suomijoje statiniai yra akmeninės viduramžių bažnyčios ir pilys. [[XVII a.]] ir [[XVIII a.]] atsirando naujos tradicijos statyti medines bažnyčias (pvz., [[Petejevesio bažnyčia]]). Tradicinės, medinės architektūros pavyzdžių, tokių kaip [[Raumos senamiestis]], Suomijoje yra išlike nedaug. [[XIX a.]] pradžioje vokiečių architektas Carl Ludwig Engel visoje Suomijoje, bet ypač sostinėje [[Helsinkis|Helsinkyje]], suprojektavo daug reprezentacinių, [[Klasicizmas|klasiciztinių]] pastatų. [[XX a.]] funkcionalizmą reprezentuoja tarptautiniu mastu žinomo architekto [[Alvar Aalto]] statiniai. Pokario metais pradėjo dominuoti [[modernizmas]].
== Kita informacija ==
* [[Suomijos gamta]]
* [[Suomiška virtuvė]]
* [[Suomijos klimatas]]
* [[Suomijos karinės pajėgos]]
* [[Suomijos šventės]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Literatūra ==
* Suomija ir Lietuva: istorinių ir kultūrinių ryšių vagos: straipsnių rinkinys (sud. [[Stasys Skrodenis]]). – Vilnius: Margi raštai, 2009. – 472 p. – ISBN 978-9986-09-391-6
== Nuorodos ==
Bendros nuorodos:
{{Commonscat|Finland}}
{{vikižodynas}}
* [http://www.biblioteka.lt/metai/suomija2/ Informacija apie Suomiją]
* [http://www.vpu.lt/bibl/elvpu/16480.pdf Lietuvos diplomatai Suomijoje 1918–1940, Vilnius, 1999]
* [http://www.visitfinland.com Aplankykite Suomiją] ''Suomių ir kitomis k.''
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/fi.html cia.gov duomenys apie Suomiją] ''Anglų k.''
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Finland-physical-map.gif Suomijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Finland-political-map.gif Suomijos politinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Finland-road-map.gif Suomijos pagrindinių kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?ll=65.219894,22.5&spn=21.34204,65.830078&t=p&z=4&lci=com.panoramio.all Suomija per googlemaps]
Suomijos naujienos:
* [http://yle.fi/ YLE - Suomijos televizija ir radijas]
* [http://www.iltalehti.fi/etusivu/ Iltalehti.fi]
* [http://www.iltasanomat.fi/ Iltasanomat.fi]
* [http://www.hs.fi/ Helsingin Sanomat]
Suomijos orai ir laikas:
* [http://ilmatieteenlaitos.fi/ Suomijos orai ir kita su jais susijusi statistika]
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=101 Suomijos laikas]
{{Europa}}
{{ES_šalys}}
{{SavStr}}
{{verta}}
[[Kategorija:Suomija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]
| 