Vikipedija

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Patvarkyti šaltiniai
Papildyta dalimi apie prevencines priemones, kalbant apie teisę į gyvybę
Eilutė 28:
Teisę į [[Gyvybė|gyvybę]] įtvirtina Konvencijos 2 straipsnis. Teisė į gyvybę yra pamatinė žmogaus teisė, nuo kurios negalima nukrypti net ir karo ar kitos nepaprastosios padėties atveju. Kaip ir [[Kankinimas|kankinimų]] draudimas, ši teisė atspindi vieną iš pagrindinių vertybių, svarbių [[Demokratija|demokratinėms]] bendruomenėms, sudarančioms Europos Tarybą. Dėl šios priežasties aplinkybės, kurios gali pateisinti gyvybės atėmimą pagal 2 straipsnį, turi būti aiškinamos siaurai. 2 straipsnis numato ne tik neigiamą pareigą neatimti gyvybės, bet ir teigiamą įpareigojimą saugoti gyvybę. Tam tikrais atvejais 2 straipsnis taikomas ne tik [[Tyčia|tyčiniam]], bet ir [[Neatsargumas|neatsargiam]] gyvybės atėmimui.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 37 p.</ref>
 
Siekiant apsaugoti gyvybę, reikalaujama, kad galiotų veiksminga [[baudžiamoji teisė]], atgrasanti nuo gyvybės atėmimo. Baudžiamoji atsakomybė turi būti numatyta ir už didelį [[neatsargumas|neatsargumą]], jeigu jis sukelia mirtį. Neatsargaus gyvybės atėmimo atveju tam tikrais atvejais gali pakakti ir [[civilinė atsakomybė|civilinės atsakomybės]].<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 3738 p.</ref> 2 straipsnis nereikalauja nusikaltimu laikyti pasyvios [[eutanazija|eutanazijos]], kai asmeniui leidžiama mirti neteikiant jam reikiamo gydymo.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 38 p.</ref> Kita vertus, kol kas nėra aišku, ar 2 straipsnis reikalauja, kad nusikaltimu būtų laikoma aktyvi savanoriška eutanazija, kai mirtį sukelia aktyvūs kito asmens veiksmai, gavus mirtį siekiančio asmens sutikimą.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 39 p.</ref> 2 straipsnis nesuteikia teisės į [[mirtis|mirtį]]. Dėl šios priežasties 2 straipsnio pažeidimu nelaikoma situacija, kai už padėjimą nusižudyti valstybės teisės aktai numato [[baudžiamoji atsakomybė|baudžiamąją atsakomybę]].<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 39 p.</ref> [[Amnestija|Amnestijos]] taikymas už [[Nužudymas|nužudymą]] nuteistiems asmenims nelaikomas 2 straipsnio pažeidimu, išskyrus atvejus, kai amnestijos aktas yra dalis bendros praktikos, kuria siekiama sistemingai užkirsti kelią nužudymus padariusių asmenų [[Baudžiamasis persekiojimas|baudžiamajam persekiojimui]].<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 39 p.</ref>
2 straipsnis nereikalauja nusikaltimu laikyti pasyvios [[eutanazija|eutanazijos]], kai asmeniui leidžiama mirti neteikiant jam reikiamo gydymo.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 38 p.</ref> Kita vertus, kol kas nėra aišku, ar 2 straipsnis reikalauja, kad nusikaltimu būtų laikoma aktyvi savanoriška eutanazija, kai mirtį sukelia aktyvūs kito asmens veiksmai, gavus mirtį siekiančio asmens sutikimą.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 39 p.</ref>
 
2 straipsnis nesuteikia teisės į [[mirtis|mirtį]]. Dėl šios priežasties 2 straipsnio pažeidimu nelaikoma situacija, kai už padėjimą nusižudyti valstybės teisės aktai numato [[baudžiamoji atsakomybė|baudžiamąją atsakomybę]].<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 39 p.</ref>
 
[[Amnestija|Amnestijos]] taikymas už [[Nužudymas|nužudymą]] nuteistiems asmenims nelaikomas 2 straipsnio pažeidimu, išskyrus atvejus, kai amnestijos aktas yra dalis bendros praktikos, kuria siekiama sistemingai užkirsti kelią nužudymus padariusių asmenų [[Baudžiamasis persekiojimas|baudžiamajam persekiojimui]].<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 39 p.</ref>
 
Siekiant užtikrinti 2 straipsnio laikymąsi, veiklai, kuri gali sukelti grėsmę gyvybei, turi būti taikomas tinkamas reguliavimas, siekiant, kad mirtinos žalos rizika būtų sumažinta iki minimumo. Teisinė ir administracinė sistema turi griežtai apibrėžti aplinkybes, kada valstybės [[Pareigūnas|pareigūnai]] gali naudoti jėgą ir [[Šaunamasis ginklas|šaunamuosius ginklus]], ir užtikrinti tarptautinių standartų laikymąsi šioje srityje. Teisinis reguliavimas taip pat turi įpareigoti tiek viešąsias, tiek privačias ligonines imtis priemonių, kad būtų saugoma pacientų gyvybė.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 40 p.</ref>
 
Pagal 2 straipsnį turi būti užtikrintas gyvybę saugantis [[Teisėsauga|teisėsaugos]] mechanizmas, kurio pagrindinis elementas yra efektyvi [[Teismas|teisminė]] sistema.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 40 p.</ref> Pozityvi pareiga užtikrinti teisę į gyvybę reikalauja, kad sveikatos priežiūros paslaugų srityje veiktų nepriklausoma ir veiksminga teisminė sistema, kuri turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos [[Pacientas|pacientų]] mirčių priežastys, ir atsakytų tie, kas sukėlė mirtį. Medicininio neatsargumo atveju tam, kad būtų įgyvendinta pozityvi pareiga užtikrinti teisę į gyvybę, gali pakakti civilinės arba [[Administracinė atsakomybė|administracinės]] ir drausminės atsakomybės gyvybę atėmusiam asmeniui.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 41 p.</ref>
 
2 straipsnyje numatyta pareiga saugoti gyvybę taip pat reikalauja imtis tam tikrų [[Prevencija|prevencinių]] priemonių. Pagal 2 straipsnį valstybė privalo padaryti viską, ko gali būti iš jos pagrįstai reikalaujama, siekiant užkirsti kelią grėsmei asmens gyvybei.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 42 p.</ref>
Pozityvi pareiga užtikrinti teisę į gyvybę reikalauja, kad sveikatos priežiūros paslaugų srityje veiktų nepriklausoma ir veiksminga teisminė sistema, kuri turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos [[Pacientas|pacientų]] mirčių priežastys, ir atsakytų tie, kas sukėlė mirtį. Medicininio neatsargumo atveju tam, kad būtų įgyvendinta pozityvi pareiga užtikrinti teisę į gyvybę, gali pakakti civilinės arba [[Administracinė atsakomybė|administracinės]] ir drausminės atsakomybės gyvybę atėmusiam asmeniui.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 41 p.</ref>
Valstybė turi imtis prevencinių priemonių, kad asmens gyvybė būtų apsaugota nuo kito asmens [[Nusikalstama veika|nusikalstamos veikos]]. <ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 43 p.</ref> 2 straipsnis reikalauja, kad valstybė imtųsi protingų priemonių, siekiant apsaugoti sulaikytus asmenis nuo realaus ir tiesioginio pavojaus dėl kitų sulaikytųjų veiksmų, kurie kelia grėsmę gyvybei. Be to, pagal 2 straipsnį valstybė privalo taikyti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią sulaikytųjų asmenų [[Savižudybė|savižudybėms]].<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 45 p.</ref> Teisės į gyvybę pažeidimu taip pat gali būti laikomas atsisakymas paleisti kalinį, jeigu dėl to sumažėja tokio kalinio gyvenimo trukmė.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 46 p.</ref> Pagal 2 straipsnį valstybė turi imtis prevencinių priemonių, kad asmuo būtų apsaugotas nuo grėsmės gyvybei, kurią sukelia kiti viešoje vietoje rūkantys asmenys.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 43 p.</ref>
 
== Konvencijos protokolai ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_žmogaus_teisių_ir_pagrindinių_laisvių_apsaugos_konvencija"