Mėsa: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šalinamas Link FA šablonas. |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:
'''Mėsa'''
Šiais laikais dauguma žmonių vartojamos mėsos gaunama iš [[naminiai gyvūnai|naminių gyvūnų]], auginamų specialiai maistui. Rečiau naudojama [[medžioklė|sumedžiotų]] gyvūnų mėsa, taip pat kai kurių [[ropliai|roplių]] ir [[varliagyviai|amfibijų]] mėsa.
Eilutė 8:
100 gramų mėsos (jautienos) vidutiniškai turi 40-50 % (priklausomai nuo rūšies ir paruošimo būdo) suaugusio žmogaus [[baltymai|baltymų]] paros normos. <ref>[http://www.nutritiondata.com/facts/beef-products/7491/2 NutritionData.com]</ref>
Mitybos požiūriu gyvūniniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai.{{faktas}} Pažymėtina, jog mėsos mineralinės dalies elementai, išskyrus nedideles išimtis, yra biologiškai aktyvioje, žmogaus organizmui lengvai pasisavinamoje formoje.{{faktas}} Mėsoje yra ir [[vitaminas|vitaminų]], ypač [[vitaminas B|B grupės]]. [[vitaminas C|Vitamino C]] mėsoje beveik nėra. [[vitaminas A|A]], [[vitaminas D|D]] ir [[vitaminas E|E]] randama mažais kiekiais.
== Suvartojimas pasaulyje ==
[[Vaizdas:Global-meat-consumption-1961-2009.png|thumb|right|340px|Pasaulinis mėsos suvartojimas 1961-2009 metais. A
[[FAO]] duomenimis, [[2009]]
Mėsos suvartojimas valstybėse priklauso nuo [[kultūra|kultūros]], [[religija|religijos]], gamtinių, ekonominių sąlygų ir gali skirtis kelis ar keliasdešimt kartų. Pavyzdžiui, 2009
== Dietologų rekomendacijos ==
Nėra vieningo sutarimo, koks mėsos kiekis yra rekomenduojamas vidutiniam žmogui, nes dabartiniuose sveikos mitybos patarimuose mėsa grupuojama kartu su kitais, ją pakeisti galinčiais baltymingais produktais, kaip kad [[ankštiniai]]s ir [[riešutai]]s<ref>[http://www.mypyramid.gov/pyramid/meat_amount.aspx My Pyramid], United States Department of Agriculture</ref><ref>[http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2472.html Ši sveikos mitybos piramidė parengta Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniame mitybos centre, Vilnius 1998]</ref><ref>[http://web.archive.org/web/20101011092021/http://www.bda.uk.com/foodfacts/BalanceRight.pdf Getting the Balance Right
== Privalumai ir trūkumai sveikatos požiūriu ==
Eilutė 28:
! style="background:#ddddff;" align="center" | '''angliavandeniai'''
! style="background:#ddddff;" align="center" | '''riebalai'''
|-
! style="background:#ccccff;" align="left" | Žuvis
| style="background:#ffffff;" align="center" | 110–140
Eilutė 34:
| style="background:#ffffff;" align="center" | 0 g
| style="background:#ffffff;" align="center" | 1–5 g
|-
! style="background:#ccccff;" align="left" | Vištos krūtinėlė
| style="background:#ffffff;" align="center" | 160
Eilutė 40:
| style="background:#ffffff;" align="center" | 0 g
| style="background:#ffffff;" align="center" | 7 g
|-
! style="background:#ccccff;" align="left" | Aviena
| style="background:#ffffff;" align="center" | 250
Eilutė 46:
| style="background:#ffffff;" align="center" | 0 g
| style="background:#ffffff;" align="center" | 14 g
|-
! style="background:#ccccff;" align="left" | Jautiena
| style="background:#ffffff;" align="center" | 275
Eilutė 54:
|}
Visi [[raumenų audiniai]] turi nemažai [[baltymas|baltymų]], visas nepakeičiamas [[Aminorūgštis|amino rūgštis]], ir daugumoje atvejų yra geri [[cinkas|cinko]], [[kobalaminas|vitamino B12]], [[selenas|seleno]], [[fosforas|fosforo]], [[niacinas|niacino]], [[vitaminas B6|vitamino B6]], [[geležis|geležies]] ir [[riboflavinas|riboflavino]] šaltiniai.<ref>http://www.beef.org/uDocs/whatyoumisswithoutmeat638.pdf</ref>
Pastaruoju metu mėsos nauda sveikatai bei jos vieta reguliarioje žmogaus [[mityba|mityboje]] sulaukia nemažai medikų kritikos. Didelės apimties tyrime buvo nustatyta, kad ilgametis raudonos mėsos vartojimas 20-60 % padidina susirgimo [[vėžys|vėžiu]] riziką bei sukelia nepalankius [[DNR]] pakitimus.<ref name="PLoS"> {{cite journal | last = Cross | first = Amanda | title = A Prospective Study of Red and Processed Meat Intake in Relation to Cancer Risk | journal = PLoS Medicine | volume = 4 | issue = 12 | publisher = the Public Library of Science | url = http://medicine.plosjournals.org/perlserv/?request=get-document&doi=10.1371%2Fjournal.pmed.0040325 | year = 2007 | pages = e325 }} </ref> Raudonos mėsos vartojimas yra siejamas su žymiai aukštesne rizika susirgti [[plaučiai|plaučių]], [[stemplė]]s, [[storoji žarna|storosios žarnos]], [[kepenys|kepenų]] ir kitų rūšių vėžiu.<ref name="PLoS"/> Gyvūniniai riebalai yra vieni iš dietinių sočiųjų riebalų šaltinių, siejamų su įvairiais sveikatos sutrikimais.<ref>[http://www.nutristrategy.com/nutritioninfo2.htm Nutrients, Vitamins, Minerals and Dietary Information<!-- Bot generated title -->]</ref> Sočiųjų riebalų koncentracija esanti mėsoje žymiai padidina įvairių rūšių vėžio (storosios žarnos<ref>{{cite news | url=http://www.msnbc.msn.com/id/4030557/| title= A highly preventable cancer:
Diet, lifestyle may lower colon cancer risk | first=Karen | last=Collins| publisher= MSNBC}}</ref><ref>{{cite web | date=2007-08-21 | url=http://www.cancer.org/docroot/NWS/content/NWS_1_1x_What_You_Eat_May_Influence_Colon_Cancer_Relapse.asp| title= What You Eat May Influence Colon Cancer Relapse| publisher= American Cancer Society| accessdate=2008-07-21}}</ref>, krūties<ref>{{cite news | url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/6523009.stm | title= Red meat 'ups breast cancer risk' | publisher= BBC}}</ref><ref>{{cite news | date=2007-04-16 | url=http://www.breastcancer.org/tips/nutrition/new_research/20070416b.jsp| title= Red and processed meat linked to breast cancer| publisher= breastcancer.org}}</ref>, osteoporoze<ref>[http://www.news.cornell.edu/releases/Nov96/osteoporosis.ssl.html Cornell Science News: Less meat may reduce osteoporosis risk<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.johnleemd.com/store/prevent_osteporosis.html Osteoporosis Prevention<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.herballegacy.com/Osteoporosis.html Osteoporosis<!-- Bot generated title -->]</ref> ir prostatos vėžio<ref>{{cite web | url=http://www.ucsfhealth.org/adult/medical_services/cancer/urologic/nutrition.html| title= Nutrition and Prostate Cancer | publisher= University of California at San Francisco Medical Center| accessdate=2008-07-21 }}</ref>) susirgimo riziką. Tačiau egzistuoja tyrimai, kad pavojus susirgti prostatos vėžiu nėra susietas su mėsos vartojimu.<ref>{{cite news | date=2007-09-15 | url=http://www.prostatecancerfoundation.org/site/c.itIWK2OSG/b.3477239/k.CE1E/Fats_Meat_Unlikely_to_Impact_Prostate_Cancer_Risk.htm| title=Fats, Meat Unlikely to Impact Prostate Cancer Risk | publisher= Prostate Cancer Foundation}}</ref>.
Mėsos vartojimas yra siejamas su padidintu [[širdies ligos|širdies ligų]]<ref>[http://www.webmd.com/content/article/43/1671_50411 Eating Meat: a Little
Atsižvelgus į besikeičiančias maisto kainas ir susirūpinus savo sveikata, nemaža dalis vartotojų pakeitė savo mitybinius įpročius. [http://www.ers.usda.gov/publications/foodreview/jan1996/frjan96f.pdf USDA ataskaita] parodo, kad jautienos suvartojimas Jungtinėse Valstijose tarp 1970–1974 ir 1990–1994
Mėsa, kaip bet koks kitas maistas, gali perduoti tam tikras ligas, tačiau ne visiškai apdorota mėsa yra ypač imli. Nepakankamai išvirta kiauliena gali turėti savyje [[parazitas|parazitus]] sukeliančius [[trichineliozė|trichineliozę]] bei [[cistinė echinokokozė|cistinę echinokokozę]].<ref>[http://www.cdc.gov/ncidod/dpd/parasites/trichinosis/factsht_trichinosis.htm Trichinellosis Fact Sheet | Division of Parasitic Diseases | CDC<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.cdc.gov/ncidod/dpd/parasites/cysticercosis/factsht_cysticercosis.htm Division of Parasitic Diseases
== Mėsos subproduktai ==
Eilutė 71:
Subproduktai esti kaulėtieji ir minkštieji:
* '''Kaulėtieji'''
* '''Minkštieji'''
Maistine sudėtimi ir verte subproduktai gerokai skiriasi. Vertingiausiomis laikomos kepenys, jose daug [[geležies junginiai|geležies junginių]], [[fosforas|fosforo]], [[fermentas|fermentų]], vitaminų D, E, C, A, B6, B12. Mažesnės vertės laikomi liežuviai, širdys, smegenys, inkstai, plaučiai, skrandžiai, širdis, kurie savo [[cheminė sudėtis|chemine sudėtimi]] panašūs į pačią mėsą ir turi maždaug vienodai [[baltymas|baltymų]], daug riebalų yra liežuvyje, smegenyse, tešmenyje. Mažiausiai vertingi daug [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]] turintys subproduktai
Dažnai, ypač ruošiant mėsos gaminius pramoniniu būdu, subproduktai naudojami ir kaip [[žaliava]] įvairiems gaminiams. Todėl subproduktų dedama į [[dešra]]s, [[dešrelė|dešreles]], [[vyniotinis|vyniotinius]], įvairius [[maisto pusgaminys|pusgaminius]]. Tokie gaminiai būna pigesni, o apie subproduktų buvimą juose nurodoma etiketėse. Neretai subproduktai reikalingi tam, kad suteiktų gaminiui tam tikrą [[skonis|skonį]] ar [[konsistencija|konsistenciją]]. Pvz., [[šaltiena]]i reikia kiaulių kojų ar ausų.
Sumani šeimininkė iš subproduktų gali pagaminti įvairiausių jau kasdieniškais tapusių ir netradicinių [[patiekalas|patiekalų]].
== Rūšys ==
Eilutė 113:
== Mėsa ir religija ==
Kai kuriose [[kultūra|kultūrose]] ([[religija|religijose]]) draudžiama valgyti tam tikros rūšies (pvz., kiaulieną). Taip pat kai kuriose [[šalis|šalyse]] nevalgoma tam tikra mėsa dėl vienų ar kitų [[asociacija|asociacijų]] (pvz., [[šuniena]] Vakarų pasaulyje). [[Judaizmas|Judaizme]] kai kurių gyvūnų mėsa žymima kaip teisingai paskersta ir tinkama ([[košerinis maistas]]), o jokia kita mėsa nevalgoma. [[Islamas|Islame]] draudžiama mėsa vadinama ''[[haram]]''.
Iki [[XX amžius|XX]] amžiaus vidurio [[Katalikybė|Katalikų bažnyčia]] draudė valgyti mėsą [[penktadienis|penktadieniais]] ([[pasninkas]]), taip pat draudžiama valgyti mėsą [[Pelenų diena|Pelenų dieną]], [[Didysis Penktadienis|Didįjį Penktadienį]] bei penktadieniais per [[Gavėnia|Gavėnią]]. [[Budizmas|Budistai]] tiki, kad žudant gyvūną sukuriama neigiama [[karma]], tačiau jau užmušto gyvūno valgymas nebūtinai reiškia karminę bausmę. Dalyje [[Hinduizmas|hinduizmo]] srovių (pvz., [[Gaudija vaišnavos|gaudija vaišnavizme]]) taip pat [[džainizmas|džainizme]] tiek gyvūnų žudymas, tiek mėsos valgymas laikomas blogą karmą užtraukiančiu dalyku, trukdančiu dvasiniam tobulėjimui ir neigiamai veikiančiam fizinę bei psichinę sveikatą.
|