Graikijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 195.14.160.198 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (195.14.160.197 keitimas)
S rv
Eilutė 24:
 
=== Ekonominis klestėjimas ===
 
Kai krizės laikotarpį užbaigė [[Komninų dinastija|Komninų dinastijos]] atstovai [[Aleksijus I Komninas|Aleksijus]], [[Jonas II Komninas|Jonas]] ir [[Manuilas I Komninas|Manuilas]] XII a. graikai klestėjo. Šiuo laikotarpiu labai išaugo kaimo ekonomika, pradėti naudoti nauji žemdirbystės plotai. Daugybės kaimo vietovių bažnyčių statyba rodo, jog klestėjimas pasiekė net nuošaliausias vietas. Augant gyventojų skaičiui atsigavo miestai. Archeologiniai įrodymai rodo, jog viduramžių miestai, įskaitant Atėnus, Tesalonikus, Tėbus ir Korintą, greitai augo nuo XI iki XII a. pabaigos. Miestų klestėjimas patraukė [[Venecija|Veneciją]] ir abipusė prekyba dar labiau sustiprino ekonominį klestėjimą.
 
=== Ketvirtasis Kryžiaus žygis ===
 
[[1204]] m. prasidėjo paskutinis Bizantijos laikotarpis, kai įvyko svarbus įvykis. Graikai pirmąkart prarado Konstantinopolį, nes jį užėmė lotynų kryžiuočiai, įkūrę [[Lotynų imperija|Lotynų imperiją]], kuri gyvavo 57 metus. Šiuo laikotarpiu feodalizmas įžengė į Bizantijos gyvenimą. 1261 m. Graikų imperija buvo padalinta tarp Komninų valdomo Epyro ir [[Paleologų dinastija|Paleologų dinastijos]] Nikėjos. Po ilgalaikio nykimo ir teritorijų praradimo turkams, Bizantijos istorija baigėsi [[1453]] m., kai buvo [[Konstantinopolio žlugimas|užimtas Konstantinopolis]].
 
eilutė 47 ⟶ 45:
 
=== Pirmasis pasaulinis karas, Graikų-turkų karas ir Tautų Sąjunga ===
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] Graikija priklausė Antantei ir kovėsi su [[Centrinių valstybių sąjunga]] ir Turkija. Po karo ji buvo apdovanota teritorijomis Mažojoje Azijoje, įskaitant [[Izmiras|Izmiro]] miestą, kur tuo metu gyveno daug graikų. Tačiau turkų nacionalistai, vadovaujami [[Mustafa Kemalis Atatiurkas|Atatiurko]], nuvertė Osmanų vyriausybę ir organizavo graikų karių užpuolimą ir juos nugalėjo. Iš karto po to apie vienas milijonas Turkijos graikų turėjo palikti namus, kaip ir šimtai tūkstančių musulmonų, gyvenančių Graikijoje.
 
eilutė 55 ⟶ 52:
 
=== Antrasis pasaulinis karas ===
 
Nepaisant to, jog šalies armija buvo nedidelė ir prastai ginkluota, Graikija smarkiai prisidėjo prie [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] pergalės per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]. Karo pradžioje Graikija buvo Sąjungininkų pusėje ir nepakluso Italijos reikalavimams. Italija įsiveržė į Graikiją [[1940]] m. [[spalio 28]] d. per Albaniją, bet graikų kariai išvijo užpuolikus po nuožmaus mūšio. Tai buvo pirmoji Sąjungininkų pergalė kare.
 
eilutė 74 ⟶ 70:
 
=== Pokario atsigavimas ===
1950–1960 m. Graikija greitai vystėsi Maršalo plano taikiamų dotacijų ir paskolų dėka ir dėl turizmo sektoriaus augimo. [[1967]] m. Graikijos armija po coup d'état nuvertė centro dešiniųjų [[Panagiotis Kanellopoulos]] vyriausybę ir įkūrė karinę chuntą [[1967]]–[[1974]] m., kuri žinoma kaip Pulkininkų režimas. [[CIA]] dalyvavo perversme ir prezidentas [[Bilas Klintonas]] vėliau už tai atsiprašė. 1973 m. režimas panaikino Graikijos monarchiją. 1974 m. diktatorius Papadopoulos atsisakė padėti JAV, po antro perversmo tais metais pulkininkas Ioannides tapo vyriausybės vadovu.
 
Daugelis laiko Ioannides atsakingą už [[Kipras|Kipro]] prezidento Makarios nuvertimą, kuris buvo pretekstas pirmai turkų invazijai į Kiprą 1974 m. Įvykiai Kipre ir protestas po kruvinino susidorojimo su Atėnų politechnikumo sukilimu nuvertė karinį režimą. Ištremtas politikas [[Konstantinos Karamanlis]] grįžo iš [[Paryžius|Paryžiaus]] ir tapo laikinu premjeru 1974 m. [[liepos 23]] d. ir vėliau dukart vėl buvo išrinktas, kai vadovavo konservatyviai Nea Dimokratia partijai. 1974 m. rugpjūčio 14 d.<ref name="NATO Update 1974">[http://www.nato.int/docu/update/70-79/1974e.htm NATO Update 1974]</ref> graikų kariai pasitraukė iš NATO struktūrų protestuodami prieš Turkijos vykdomą šiaurės Kipro okupaciją<ref name="NATO Update 1974"/><ref>History, Editorial Consultant: Adam Hart-Davis, Dorling Kindersley Limited publisher, ISBN 978-1-85613-062-2</ref>.
 
=== GraikijaDemokratijos zjbsatkūrimas ===
 
1975 m. po referendumo, kuris patvirtino karaliaus Konstantino II nušalinimą, įsigaliojo demokratiška respublikos konstitucija. Grįžo kitas ištremtas politikas [[Andreas Papandreou]] ir įkūrė socialistinę PASOK partija, kuri laimėjo rinkimus [[1981]] m. ir dominavo politikoje du dešimtmečius.
 
Po demokratijos atkūrimo Graikija tapo stabilia ir ekonomiškai augančia šalimi. Graikija vėl tapo NATO nare [[1980]] m.<ref>History, Editorial Consultant: Adam Hart-Davis, Dorling Kindersley Limited publisher, ISBN 978-1-85613-062-2</ref> Graikija tapo [[Europos Sąjunga|ES]] nare 1981 m., o [[euras]] buvo įvestas [[2001]] m. Nauja infrastruktūra, pinigai iš ES didėjančios pajamos iš turizmo, laivų, aptarnavimo, lengvosios ir telekomunikacijų pramonės pagerino graikų pragyvenimo sąlygas. Įtampa tarp Graikijos ir Turkijos dėl Kipro išliko, bet po dviejų žemės drebėjimų (pirma Turkijoje, po to Graikijoje) santykiai pagerėjo, kai šalys pradėjo viena kitai jausti simpatiją ir teikti pagalbą.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
eilutė 89 ⟶ 86:
* [http://www.ahistoryofgreece.com/ Trumpa Graikijos istorija] {{en-icon}}
 
 
== Išnašos ==
{{reflist}}
{{Europos istorijos}}