Puodininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 78.60.19.112 (Aptarimas) darytas keitimas 4873299 |
|||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Pottenbakkersschijf.JPG|right|thumb|350px|Rankomis žiedžiamas puodas]]
== Puodininkystė Lietuvoje ==
[[Lietuva|Lietuvoje]] jau nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. buvo paplitę rankomis lipdyti, mažai degti [[puodas|puodai]]. Nuo X a. pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas. [[Archeologija|Archeologiniai]] tyrimai rodo, kad jau XIII a. galima kalbėti apie puodininkystę, kaip [[amatai|amatą]] [[Lietuva|Lietuvoje]]. [[Puodininkystė]] labiausiai buvo išsivysčiusi [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Puodininkystės centrai susikūrė tose vietovėse, kur buvo tinkamo [[molis|molio]]. Didžiausi puodininkystės centrai buvo [[Kuršėnai|Kuršėnuose]] ir [[Viekšniai|Viekšniuose]].
Naudojamų buityje dirbinių [[forma]] priklausė nuo jų paskirties. Kai kurių iš jų forma labai pastovi, kitų gana įvairi. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju ji labai racionali.
[[Lietuva|Lietuvoje]] iš [[keramika|keramikos]] dirbinių daugiausiai buvo paplitę [[indai]] [[maistas|maistui]] ruošti, vartoti ir laikyti bei žaislai. Indai maistui ruošti – virimo puodai, [[keptuvė]]s (žąskepės) ir aguonmalės. Visi šie indai mažiausiai puošti. Tik kai kurie [[dekoravimas|dekoruoti]] įbrėžtomis ar įspaustomis linijomis ir vingučiais.
Prie indų maistui laikyti priskiriamos [[puodynė]]s, palivonėliai, dviausiai, ąsiniai [[butelis|buteliai]]. Šių indų puošyboje jau atsiranda spalvota [[glazūra]], tačiau [[ornamentas|ornamentika]] negausi.
Gausiausiai buvo puošti indai [[maistas|maistui]] paduoti ir dirbiniai [[interjeras|interjerui]]. [[Ąsotis|Ąsočiai]], [[Dubuo (indas)|dubenys]], [[puodukas|puodukai]], sviestinės, druskinės skirti ant stalo prie svečio paduoti. Interjero gaminiai – [[vazonas|vazonai]], vazelės gėlėms, žvakidės – turėjo namams suteikti jaukumo. Todėl šie dirbiniai puošti labiau ir jų forma įdomesnė. Jų puošyboje populiarūs geometriniai ir augaliniai motyvai.
Svarbi vieta buvo skiriama moliniams [[žaislai|žaislams]]. Jie itin paplitę [[kaimas|kaimuose]]. Lipdyti žirgeliai, raiteliai, antytės, avinukai, rečiau lėlės, gaidžiukai, pempės, ožiai. Žirgeliai ir raiteliai buvo lipdomi berniukams, o antytės – mergaitėms.
Dauguma molinių žaisliukų kartu buvo ir [[švilpukas|švilpukai]]. Švilpukų puošyboje buvo pamėgtos sodrios, ryškios spalvos. Buvo svarbu ne tik išorinis švilpuko grožis, bet ir iš jo sklindantis garsas. Abiejuose švilpukų šonuose buvo išduriamos dvi ar keturios skylutės.
=== Pagrindinės datos ===
* X a. pr. [[Lietuva|Lietuvoje]] pradėtas vartoti rankinis žiedžiamas ratas.
* XII a. puodininkystė įsitvirtina tarp kitų amatų.
* XV a. buitinės [[keramika|keramikos]] dirbiniai pradėti dengti glazūra.
* XVI a. atsirado spalvinis ornamentas.
== Puodininkystė Senųjų Rytų civilizacijose ==
|