Alytaus viešasis transportas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tarybiniais metais keleivius mieste vežė Alytaus ATĮ. Po nepriklausomybės atgavimo buvo atskirtas keleivių ir krovinių pervežimas bei įsteigta atskira įmone - Alytaus autobusų parkas. Įmonės būklė visą jos egzistavimo laikotarpį nuolat blogėjo. Miesto susisiekimas nuolat prastėjo: mažėjo autobusų, jie seno, retėjo kursavimo grafikas, mažėjo maršrutų skaičius. 1993 m. atsirado privatūs legalūs ir nelegalūs vežėjai miesto maršrutuose. Keleivius jie vežė dar senesniais nei autobusų parkas autobusais. 1998 m. pavasarį prasidėjo mikroautobusų bumas ir jau tų pačių metų rudenį autobusų parkas nebeatlaikė konkurencijos - smarkiai sumažino autobusų kursavimą. Tačiau paleido į miesto gatves savo mikroautobusus. Dėl prastos kontrolės (vairuotojai neišduodavo bilietų), jie irgi netrukus pasitraukė iš rinkos, neatlaikę konkurencijos. Nepagelbėjo pagerinti nei finansinės autobusų parko būklės, nei keleivių pervežimo kokybės ir 1998 m. gauta autobusų labdara iš Švedijos. Autobusai iki parko bankroto į miesto gatves išriedėdavo piko metu, o poilsio dienomis važiavo vos kelis kartus per dieną. Galiausiai [[2002]]–[[2003]] metais autobusų parkas nustojo aptarnauti miesto maršrutus. Nuo tada vienintelė viešojo transporto rūšis yra privačių įmonių mikroautobusai. Pastaraisiais metais jų labai mąžta – [[2007]] m. pirmoje pusėje kursavo 72 mikroautobusai 15 maršrutų, o dabar, [[2011]] m., tik 49 mikroautobusai 1210 maršrutų.