Trigubo Aljanso karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Brazilijai užėmus Urugvajų partija ''Blanco'' prašė Paragvajaus pagalbos. Reaguodamos į tai, Paragvajaus pajėgos užgrobė brazilų laivą ir [[1864]] m. [[gruodžio 13]] d. paskelbė karą Brazilijai. Urugvajus, kurio valdžioje atsidūrė [[Venancio Flores]] iš ''Colorado'' partijos stojo į Brazilijos ir Argentinos pusę. Karo pradžioje Paragvajus turėjo 60 tūkst. gerai treniruotų karių, 23 garlaivius, 5 navigacinius laivus, 400 patrankų. Aljanso pajėgos buvo tokios: Argentina turėjo 8500 karių, 4 garlaivius ir vieną goletą, Urugvajus teturėjo 2000 karių ir jokio laivyno, Brazilija turėjo 16 000 karių pietų [[garnizonas|garnizonuose]], 42 karo laivus ir 239 patrankas. Kadangi Brazilija karui nesiruošė, jos armija buvo sudaryta iš rekrutų, savanorių, vergų bei iš Urugvajaus atitrauktų pajėgų. [[1865]] m. [[gegužės 1]] d. [[Buenos Airės]]e sudaryta [[Trigubo Aljanso sutartis]], o Argentinos prezidentas [[Bartolomé Mitre]] tapo aljanso pajėgų vadu.

 

 

Antroji puolimo fazė vyko Pietų Rio Grandėje ir Korientese. Lopesas siekė įvesti pajėgas į Urugvajų. Jis paprašė Argentinos leidimo per jos teritoriją pervesti 25 tūkst. karių. Bartolomé Mitre atsisakė duoti leidimą ir [[1865]] m. [[kovo 18]] d. Paragvajus paskelbė karą Argentinai. Paragvajaus eskadronas išplaukė žemyn [[Parana|Paranos]] upe ir užėmė [[Korientesas|Korienteso]] uostą. Čia Lopesas tikėjosi paramos iš įtakingo vietinio kaudilijo [[Justo José de Urquiza]], kovojusio prieš Buenos Airių valdžią. Tačiau Urkisa prisidėti atsisakė.