Meditacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Naujasis amžius: tam tikro naujojo amžiaus dvasinio mokytojų apibrėžimai čia nėra svarbūs. |
nera išnašų ir angl. wiki kai kurių apibrėžimų , todėl yra abejotini išvedžiojimai |
||
Eilutė 1:
'''Meditacija''' ({{la|meditat}} – apmąstymas labai susikaupus) – savo proto sutelkimas arba gilus pasinėrimas į apmąstymus tyloje arba pasitelkiant [[mantra|mantrą]], [[malda|maldą]] religiniais arba dvasiniais tikslais, vienas iš atsipailaidavimo būdų.<ref>Oksfordo, Kembridžo universitetų žodynai.</ref><ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas</ref>
Bendriausia prasme galima sakyti, kad meditacija – tai sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą. Meditacijoje sąmoningumas atsiveria kaip mąstymo ir jausmų, taigi proto ir „širdies“, stebėtojas. Teigiama, jog meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą.▼
Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, [[Atbudimas (budizmas)|dvasinis atbudimas]] arba nušvitimas, dvasinė sveikata, [[pakitusi sąmonės būsena|pakitusios sąmonės būsenos]], [[transas]]. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš [[neurobiologija|neurobiologijos]] mokslo pozicijos, pakinta smegenų [[smegenų bangos|biosrovių dažnis]]. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.▼
Didžiausio visuomenės susidomėjimo vakaruose susilaukė bei daugiausiai mokslinių tyrimų buvo atlikta su [[sąmoningumo meditacija]] susijusiomis praktikomis, kurios siekia [[budizmas|budizmo]] ištakas. Šiuo metu [[klinikinė psichologija|klinikinės psichologijos]] praktikai plačiai naudoja [[psichoterapija|psichoterapijų]] metu, o [[silicio slėnis|rizikos slėnio]] verslai, tokie kaip „[[Google]]“ yra pamišę dėl tariamo našumo bei kūrybingumo skatinimo, todėl bando sukurti kuo geresnes sąlygas savo darbuotuojams, įskaitant ir galimybę medituoti biure.<ref>[http://www.apa.org/monitor/2012/07-08/ce-corner.aspx American Psychological Association: What are the benefits of mindfulness?]</ref><ref>[http://www.economist.com/news/business/21589841-western-capitalism-looking-inspiration-eastern-mysticism-mindfulness-business The Economist: The mindfulness business: Western capitalism is looking for inspiration in eastern mysticism.]</ref>
eilutė 16 ⟶ 12:
== Meditacijos apibrėžimas ==
▲Bendriausia prasme galima sakyti, kad meditacija
Pradžioje taip vadinti [[krikščionybė|krikščioniškieji]] fiziniai ir dvasiniai susitelkimo pratimai. Vėliau (XIX a.) [[teosofija|teosofai]] pritaikė šį lotynišką [[terminas|terminą]] vadinti įvairioms dvasinio susikaupimo pratyboms (kilusioms iš [[budizmas|budizmo]], [[daosizmas|daosizmo]], [[induizmas|induizmo]] ir kitų rytietiškųjų religijų ir pažiūrų sistemų). Nevienodai aiškinama skirtingose religinėse, dvasinėse, terapinėse mokyklose.
▲Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, [[Atbudimas (budizmas)|dvasinis atbudimas]] arba nušvitimas, dvasinė sveikata, [[pakitusi sąmonės būsena|pakitusios sąmonės būsenos]], [[transas]]. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš [[neurobiologija|neurobiologijos]] mokslo pozicijos, pakinta smegenų [[smegenų bangos|biosrovių dažnis]]. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.
Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas – atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva – meditacija.
| |||