Čiudnovo mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 264 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
'''Čiudnovo mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Cudnowem}})– mūšis, įvykęs [[1660]] m. [[rugsėjo 27]]-[[lapkričio 4]] d., tarp [[ATR]], Vygovskio kazokų, Krymo totorių ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] bei Zaporožės kazokų, [[Čiudnovas|Čiudnovo]] apylinkėse dabartinėje [[Ukraina|Ukrainoje]]. Mūšis baigėsi triuškinama lenkų pergale ir Čiudnovo paliaubomis. Visa Maskvos armija, įskaitant jos vadą, totorių buvo paimta į nelaisvę. Mūšis buvo didžiausia lenkų pergalė prieš rusų pajėgas iki [[Varšuvos mūšis|1920 m. Varšuvos mūšio]].<ref>Łukasz Ossoliński, "Kampania na Ukrainie 1660 roku"; daktaro disertacija ([[Varšuvos universitetas]]), 1995, [http://web.archive.org/web/20040611013227/http://www.historia.icenter.pl/pdf/Kampania_na_Ukrainie.pdf tekstas]</ref>
 
1660 m. Rusijos caras [[Aleksejus Michailovičius|Aleksejus I]] nurodė Vasilijui Šeremetjevui atnaujinti [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|karo veiksmus]] ir nustumti lenkus toliau į vakarus, užimti [[Lvovas|Lvovą]] ir taip užsitikrinti ginčyjamų teritorijų [[Ukraina|Ukrainoje]] kontrolę.
 
1660 m. rugsėjį, Rusijos kariuomenės vadas Šeremetjevas vadovaudamasis klaidinga informacija pagal kurią Lenkijos kariuomenė buvo vertinama kaip žymiai mažesnė nusprendė surasti ir sunaikinti lenkų pajėgas su savo armija, kurią jis laikė žymiai didesne (15 000 rusų karių ir 15000-35000 sąjungininkų kazokų). Jis tikėjosi susidurti su 10 000 didžiojo etmono [[Stanislovas Ravera Potockis|Stanislovo Potockio]] karių ir nežinojo, kad prie jų netrukus prisijungė apie 12 000 [[Jurgis Sebastijonas Liubomirskis|Jurgio Sebastijono Liubomirskio]] karių, kurie neseniai nugalėjo rusų kariuomenę Lietuvoje.
 
Lenkų vadai etmonai Potockis ir Liubomirskis turėjo žymiai geresnius žvalgybos duomenis (jiems talkino ir Ivano Vygovskio šnipų tinklas) ir greitai suprato Šeremetjevo klaidą.
 
Rugsėjo 27 d. lenkų ir totorių pajėgos apsupo įtvirtintą Šeremetjevo stovyklą ir lapkričio 4 d. privertė kapituliuoti.
 
== Pasekmės ==
Lenkai sunaikino didžiąją dalį rusų pajėgų, susilpnino kazokus ir išlaikė savo sąjungą su Krymo totoriais. Lenkija, nepaisant pergalės masto ja menkai pasinaudojo; lenkų kariuomenė atsitraukė neorganizuotai (mažai padėta sužeistiesiems, dėl to šimtai mirė jau po mūšio). Be to didžiajai armijos daliai nebuvo išmokėti atlyginimai, o tai sukėlė 1661 m. maištus. Dėl to Lenkija pegalėjo perimti iniciatyvos ir leido Maskvai atkurti savo kariuomenę.