Meret Oppenheim: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 31:
|vikiteka=
}}
'''Meret Openheim''' ({{de|Meret Oppenheim}},; g. [[1913]] m. spalio 6 d. [[Berlynas|Berlyne]], [[Vokietija]] – [[1985]] m. [[lapkričio 15]] d. [[Bazelis]], [[Šveicarija]]) – XX a. vokiečių-šveicarų tapytoja, skulptorė, objektų kūrėja, [[siurrealizmas|siurrealistė]]. Garsiausiu jos kūriniu yra „Objektas“.
== Biografija ==
 
== Biografija ==
Meret Openheim gimė 1913 m. spalio 6 d. [[Berlynas|Berlyne]]. Jos tėvas buvo vokiečių ir [[žydai|žydų]] kilmės, motina − šveicarė. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui šeima persikėlė į Šveicariją. Paskatinta tėvo ir menininkės senelės 1929 m. M. Openheim pradėjo mokytis Menų ir amatų mokykloje Bazelyje. Po to persikėlė į [[Paryžius|Paryžių,]] kur 1932 m. lankė Gran Šomjero akademiją. 1933 m. M. Openheim susipažino su išskirtiniais Paryžiaus menininkais, tarp kurių [[Albertas Džakometis]], [[Manas Rėjus]], [[Andrė Bretonas]], [[Hansas Arpas]]. 1933 m. ji eksponavo 3 paveikslus siurrealistų parodoje Paryžiuje, pozavo M. Rėjaus fotonuotraukoms. 1934 m. pradėjo romantiškus santykius su [[Maksas Ernstas|Maksu Ernstu]], kurie užtruko tik vienerius metus.
[[Vaizdas:Bern Waisenhausplatz Oppenheimbrunnen.jpg|thumb|right|240px| Meret Openheim sukurtas [[fontanas]] [[Bernas|Berne]]]]
1935 m. M. Openheim dalyvavo tarptautinėse siurrealistų parodose Kopenhagoje ir Tenerifėje, 1936 m. − Londone ir Niujorke. Geriausiai M. Openheim žinoma meninių objektų kūriniais, kuriems ji naudodavo įprastus buities, žmogaus aprangos objektus (pavyzdžiui, [[pirštinės]], [[batai]] ir pan.). 1936 m. ji sukūrė garsiausiu jos kūriniu minimą „Objektas“, kuris buvo sudarytas iš puodelio, lėkštutės ir šaukštelio, apvilktų kiniškos [[gazelė]]s kailiu. Šis kūrinys buvo pademonstruotas 1936 m. parodoje [[Niujorko šiuolaikinio meno muziejus|Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje]] ir sukėlė sensaciją. „Objektas“ buvo pirmuoju moters kūriniu, kurį įsigijo Niujorko muziejus. 1936 m. įvyko pirmoji M. Openheim personalinė paroda Marguerite Schulthess galerijoje Bazelyje. 1937 m. menininkė grįžo į Šveicariją, trumpą laiką mokėsi meno konservavimo ir restauracijos. Dėl greito pripažinimo ji patyrė [[depresija|depresiją]] ir kūrybinę krizę, kuri truko beveik 2 dešimtmečius.
 
1954 m. pajutusi naują jėgų antplūdį, M. Openheim išsinuomojo studiją [[Bernas|Berne]] ir vėl pradėjo intensyviai kurti. 1967 m. įvyko didelė jos kūrinių retrospektyvinė paroda [[Stokholmas|Stokholme]]. M. Openheim asmenybė buvo įdomi [[feminizmas|feminizmo]] istorijos tyrinėtojams. 1975 m. ji laimėjo meno apdovanojimą iš Bazelio miesto, 1982 m. − Didįjį dailės prizą iš Berlyno. M. Openheim kūrė juvelyriką, skulptūrą, tapybą, baldus. Atliko meninius pasirodymus, rašė poeziją. Vėlyvaisiais metais sukūrė kelis fontanus privačioms ir viešoms erdvėms. Meret Openheim mirė 1985 m. lapkričio 15 d. [[Bazelis|Bazelyje]].
 
== Kūrinių galerijos ==
Eilutė 46:
* [http://www.artnet.com/artists/meret-oppenheim/ artnet.com]
* [https://www.khanacademy.org/humanities/art-1010/art-between-wars/surrealism1/a/meret-oppenheim-object-fur-covered-cup-saucer-and-spoon „Objektas“]
 
== Šaltiniai ==
* [http://www.britannica.com/biography/Meret-Oppenheim Encyclopaedia Britannica]