André Masson: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 34:
== Biografija ==
Andrė Masonas gimė 1896 m. sausio 4 d. Balanji prie Teren miestelyje netoli [[Paryžius|Paryžiaus]]. 1903 m. šeima persikėlė į Lilį ir po to − į [[Briuselis|Briuselį]], kur tėvas vadovavo prancūzų tapetų gamybos firmos padaliniui. A. Masonas 11 metų būdamas pradėjo lankyti užsiėmimus Briuselio dailės akademijoje, jam didelį įspūdį padarė [[Džeimsas Ensoras|Dž. Ensoro]] kūriniai. 1912 m. susipažino su [[kubizmas|kubistinių]] [[Pablas Pikasas|P. Pikaso]] ir [[Žoržas Brakas|Ž. Brako]] kūrinių reprodukcijomis. A. Masonas laimėjo prizą Briuselio akademijoje ir žymaus belgų poeto [[Emile Verhaeren]] įtikinta šeima išleido A. Masoną 1912 m. studijuoti į Paryžių, kur jis mokėsi [[École des Beaux-Arts|Paryžiaus aukštojoje mokykloje]]. 1914 m. su mokyklos siuntimu A. Masonas
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metu]] 1915 m. A. Masonas įstojo savanoriu į pėstininkų brigadą, 1917 m. buvo sužeistas fronte antrojo Enos mūšio metu. Gydėsi apie 18 mėnesių ir dėl išsišokimų prieš gydytojus buvo trumpai perkeltas į psichiatrinę kliniką, iš kurios išleistas motinos prašymu. Po karo A. Masonas gyveno Paryžiaus apylinkėse labai skurdžiai, užsiėmė puodininkyste, 1920 m. vedė Odette Cabale, dirbo korektoriumi žurnale, bandė tapyti. Su šeima apsigyveno [[Monmartras|Monmartre]], kur 1921 m. susitiko [[Choanas Miro|Choaną Miro]] ir [[Maksas Žakobas|Maksą Žakobą]]. Pastarasis supažindino A. Masoną su meno dileriu Daniel-Henri Kahnweiler, su kuriuo 1923 m. pavyko sudaryti sutartį, leidusią A. Masonui atsidėti tapybai. A. Masonas susipažino su to meto Paryžiaus
1928 m. A. Masonas pradėjo tolti nuo siurrealistų ir 1929 m. nutraukė su jais ryšius dėl autokratiško A. Bretono vadovavimo. Tuo metu išsiskyrė su žmona, nutraukė sutartį su Kahnweiler ir 1931 m. sudarė sutartį su Niujorko meno dileriu Paul Rosenberg. 1933 m. atnaujino sutartį su Kahnweiler. 1934 m. A. Masonas kelionės į ispaniją metu Barselonoje vedė Rose Makles. Į Prancūziją pora grįžo 1936 m., apsigyveno kaimo vietovėje Normandijoje. 1936 m. A. Masono kūriniai eksponuoti siurrealistų parodoje Londone, 1938 m. − Paryžiuje ir 1939 m. A. Masonas galutinai susitaikė su A. Bretonu, kuris publikavo palankų reviu apie dailininko kūrybą. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu A. Masonas su žmona traukėsi nuo vokiečių okupacijos ir per [[Marselis|Marselį]] 1941 m. išvyko į [[JAV]], apsigyveno Konektikute, kur jo kaimynais buvo [[Aleksandras Kolderis]] ir [[Aršilas Gorkis]]. 1945 m. pora grįžo į Prancūziją, 1946 m. įvyko stambi A. Masono retrospektyvinė paroda Briuselyje. 1958 m. [[Venecijos bienalė]]je atskiras kambarys buvo skirtas A. Masono kūriniams. 1965 m. [[Andrė Malro]] suteikė A. Masonui valstybinį dekoravimo užsakymą Paryžiaus [[Odeono teatras|Odeono teatre]]. Jo vėlyvieji kūriniai tapo labiau abstrakčiais. A. Masonas mirė 1987 m. spalio 28 d. Paryžiuje.
| |||