Maliarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Eilutė 12:
== Istorija ==
 
Manoma, kad maliarija žmonės sergamylisi 50 000 metų. Pirmieji rašytiniai šaltiniai rodo maliarijos atvejus [[Kinija|Kinijoje]] [[2700 m. pr. m. e.]] Pats terminas kilo iš [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[italų kalba|italų kalbos]]: mala aria – ''blogas oras'', o pati liga seniau buvo vadinama '''pelkių karštine''', dėl asociacijų su [[pelkė]]mis ir [[liūnas|liūnais]].
 
Moksliniai maliarijos tyrimai stipriau pajudėjo 1880 m., kai prancūzų kariuomenės gydytojas, Charles Louis Alphonse Laveran, dirbdamas [[Alžyras|Alžyre]] stebėjo parazitus, esančius žmonių, sergančių maliarija, eritrocituose. Jis pareiškė, kad maliarijos sukėlėjai ir yra šie pirmuonys – tai buvo pirmasis kartas, kai pirmuonys identifikuoti kaip ligos sukėlėjai. Už šį ir vėlesnius atradimus [[1907 m. Nobelio premijos laureatai|1907]] m. jam buvo suteiktas Nobelio prizas Fiziologijos ir Medicinos srityje. Italų mokslininkai Ettore Marchiafava ir Angelo Celli pirmuonį pavadino [[Kraujiniai sporagyviai|plazmodijumi]]. Metais vėliau, Carlos Finlay, gydytojas iš Kubos, gydydamas pacientus Havanoje nuo [[geltonoji karštinė|geltonosios karštinės]] buvo pirmasis pasakęs, kad uodai yra maliarijos užkrato nešiotojai. Tačiau tik 1898 m. buvo galutinai įrodyta, kad maliarijos skleidėjas – uodai. Britas seras Ronald Ross įrodė, kad tam tikros uodų rūšys perduoda maliariją paukščiams, bei išskyrė maliarijos pirmuonis iš uodų, siurbusių užkrėstų paukščių kraują, seilių liaukų. Už šiuos darbus Rosas [[1902 m. Nobelio premijos laureatai|1902]] m. buvo apdovanotas Medicinos Nobelio premija.