|
[[Vaizdas:IgnalinosSekacz.gifjpg|thumb|294x294px200px|Šakotis]]
[[Vaizdas:Gateau-broche-Arreau.jpg|thumb|200px|Kepimo procesas]]
Be tradicinio šakočio egzistuoja ir ''trapusis šakotis'' kur [[kiaušinis|kiaušinių]] naudojama dar daugiau.
==Legenda==
Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė, kilusi ne iš valdovų giminės, bet tapusi karaliene, 1550 m. paskelbė geriausio patiekalo konkursą. Buvo pristatyta daug patiekalų, bet geriausiu buvo išrinktas kepėjo Juozo kepinys „šakotis“.
Už geriausią patiekalą laimėtojas galėjo prašyti karalienės žemių ir pinigų bei tapti labai turtingu. Juozas viso to atsisakė, bet paprašė karalienės vėrinio ir žiedo, kuriuos ji mūvėjo. Nustebusi karalienė paklausė, kam jam to reikia. Juozas atsakė, kad šių brangenybių jam reikia mylimai merginai, kurią nori vesti, ir kuri yra labai graži kaip ir karalienė. Barborai Radvilaitei patiko Juozo žodžiai, todėl ji jam padovanojo savo žiedą ir vėrinį. Kadangi Juozui meilė buvo svarbesnė už turtus, karalienė Juozui ne tik padovanojo žadėtus papuošalus, bet ir paskyrė vyriausiu karalystės virėju.
Kalbama, kad pati karalienė Barbora dalyvavo Juozo vestuvėse, kuriose stalą puošė gražus šakotis. Nuo tų laikų šakotis yra pagrindinė vestuvių stalo puošmena.
== Istorija ==
Jau [[XV amžius|XV a.]] buvo žinoma apie šakočio kepimą [[Europa|Europoje]]. Jį kepdavo [[vienuolis|vienuoliai]], o receptus laikė didelėje paslaptyje. Viso žinoma apie 60 šakočių receptų. Vadintas {{de|Baumkuchen}} ('medis – pyragas'). Senovėje populiariausias kepimo būdas buvo žemėje iškastoje duobėje kūrenti malkas (geriausia beržines, nes jos skleidžia didžiausią kaitrą). Prie duobės įtaisydavo prietaisą sukti rankenomis iešmą su mediniu volu. Ant volo iš dubens samčiu pildavo tešlą.
Į [[Lietuva|Lietuvą]] šakotis atkeliavo [[XX amžius|XX a.]] pradžioje ir pradėtas kepti [[vienuolynas|vienuolynuose]]. ,
Šakočio [[tešla]]i reikia labai daug [[kiaušinis|kiaušinių]] (30-50 kiaušinių 1 kilogramui [[miltai|miltų]]), [[margarinas|margarino]] arba [[sviestas|sviesto]], [[miltai|miltų]], [[cukrus|cukraus]] arba [[medus|medaus]] ir [[grietinė]]s.
Pirmiausia su cukrumi išsukamas margarinas (sviestas)., Šipo masė plakama kol tūris padidėja 3 kartus. Tada pilama grietinė ir miltai. Tuometto dedami kiaušinių tryniaikiaušiniai, kurie turi būti atskirti nuo baltymo. Kiaušinių baltymai dedami tik juos išplakus su trupučiu druskos iki baltų putų pavidalo. Iki baltų putų išplakti baltymai dedami tik tešlos ruošimo pabaigojemiltai, juosgrietinė įmaišantir lėtaiviskas ir atsargiaiišplakama. Specialioje [[krosnis|krosnyje]] ant įkaitusio besisukančio, nupjautinio kūgio formos, pagrindo arba ant sukamo [[iešmas|iešmo]] varvinama tešla, kuri čia pat, veikiama krosnies skleidžiamo karščio, stingsta ir skrunda, o likučiai byra ant apačioje esančios skardos. Kepamas 40-45 minutes, po to apipjaustomas.
Ruošiant didelei [[šventė|šventei]], [[vestuvės|vestuvėms]], šakotis [[glaistas|apglaistomas]] [[šokoladas|šokoladu]], papuošiamas [[gėlė|gėlių]] girliandomis.
==Šakotis Lietuvoje==
Lietuvoje šakočių gamyba garsėja [[Strigailiškis|Strigailiškio]] kaimas [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajone]]. Tenai 1997 metais įsikūrusi įmonė [http://romnesa.lt/ UAB Romnesa] pradėjo savo veiklą kepdama duonos gaminius, tačiau jau nuo 1997 metų, pagrindine įmonės veikla tapo šakočių gamyba. Šiuo metu UAB Romnesa yra viena didžiausių šakočių gamintojų Lietuvoje. 2013 metais bendrovė įkūrė filialą Druskininkuose, kur atidarytas restoranas [http://www.romnesa.lt/druskininkai/ Romnesa Druskininkai] bei pirmasis ir kol kas vienintelis Rytų Europoje šakočių muziejus.
Romnesos restoranuose Ignalinoje bei Druskininkuose organizuojamos parodomojo šakočio kepimo programos. Programos metu, dalyviai gali patys pamėginti išsikepti sau šakotį.
==Rekordai==
Pirmo restorano „Romnesa“ atidarymo proga (2008 12) įmonė UAB „Romnesa“ iškepė pirmąjį šakotį pripažintą Lietuvos rekordu. Jo aukštis buvo 2 m 30 cm, svoris 64 kg 700 g, o apimtis siekė 2 m 52 cm.
2015 – ųjų metų gegužės 30 d. „Romnesos“ filiale prie Druskininkų buvo iškeptas šakotis Gineso rekordininkas. Jo aukštis net 3 m 72 cm, svoris 85 kg 800 g, o apimtis storiausioje vietoje net 3 m 2 cm. Šiam milžinui buvo sunaudota 1700 kiaušinių, 64 kg miltų, 48 kg cukraus, 45 kg sviesto ir 29 kg grietinės. Jis eksponuojamas šakočių muziejuje Druskininkuose.
== Šakočiai kitose šalyse ==
Į šakočius panašius kepinius kepa ir kitose šalyse: [[Latvija|Latvijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Portugalija|Portugalijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Japonija|Japonijoje]].
Vokiškas – Baumkuchen - Austrijoje – Prügelkrapfen – vienas brangiausių šakočių analogų. Į jo tešlos sudėtį įeina kardamonas ir marcipanas. Jau iškepusio baumkucheno paviršius dažniausiai šokoladuojamas baltu arba rudu šokoladu. Nuo lietuviško šakočio skiriasi ir pati kepimo technologija.
Lenkiškas - Sękacz – Kepimo technologija nuo lietuviško šakočio skiriasi tik tuo, kad į sudėtį įeina daugiau pieno, kurio nemažas kiekis padaro šakotį purų ir minkštą kaip biskvitą. Dėl to, šakočio rageliai ne tokie ryškūs, lyg išplaukę, bet pati kepinio forma panaši.
Nuo lietuviško šakočio lenkiškas ir vokiškas ''Baumkuchenas'' skiriasi tik forma, o kepimas yra panašus. Baltarusiško – bukesni rageliai, puošiamas dideliu [[cukraus pudra|cukraus pudros]] kiekiu.
Lietuvoje šakočių gamyba garsėja [[Strigailiškis|Strigailiškio]] kaimas [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajone]].
== Taip pat skaityti ==
| 