Tolerancija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
rv
Eilutė 5:
'''Tolerancija''' ({{la|tolerantia}} kantrybė, ištvermė), ''pakanta'' – priešingos [[Nuomonė|nuomonės]], [[Pažiūros|pažiūrų]], [[Tikėjimas|tikėjimo]], [[Įsitikinimai|įsitikinimų]] gerbimas. Terminu ''tolerancija'' apibūdinamas individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, [[kultūra|kultūrinėje]], [[religija|religinėje]] ir [[internetas|internetinėje]] aplinkoje. Terminas ''tolerancija'' naudojama apibūdinti [[elgsena|elgseną]], kuria dauguma ar [[opozicija]] reaguoja į nepalaikomą ar mažumoje esančią [[Bendruomenė|bendruomenę]] ar [[Individas|individą]]. Tolerancija yra neatsiejama nuo netolerancijos, kuri kyla esant tolerancijos trūkumui. Pagrindinės sritys, kuriose vartojamas tolerancijos terminas, – [[religija]], [[politika]], [[sociologija]], [[psichologija]].
 
Pats tolerancijos terminas – prieštaringas ir neretai nemėgstamas dėl savo netinkamo taikymo.
netinkamo taikymo.
 
== Istorija ==
[[1579]] m. [[sausio 24]] d. [[Utrechto unija|Utrechto unijoje]] pirmą kartą [[Europa|Europos]] istorijoje buvo įteisinta miau pozicija, kad negalima persekioti žmonių už jų tikėjimą. Šią datą galima vadinti tolerancijos įteisinimo pradžia. [[Nyderlandai]] – pirmoji šalis Europoje, kurioje buvo įteisinta kitamanystė: nustoti deginti eretikai ir [[ragana|raganos]], liautasi persekioti kitamanius ir [[žydai|žydus]].
 
[[1689]] m. anglų filosofas [[Džonas Lokas]] paskelbė „Laišką apie toleranciją“. [[1763]] m. pasirodė [[Volteras|Voltero]] „Traktatas apie toleranciją“. [[Ispanija|Ispanijoje]] dar XIX a. degintos [[ragana|raganos]], nors likusioje Europos dalyje jau skleidėsi tolerancijos samprata ir netaikymas toleravimo.