Lietuvos krikštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tikrasis Lietuvos ir jos gyventojų [[krikštas]] pradėtas [[XIV a.]] pab. [[1385]] m. kontroversiškai vertinamoje [[Krėvos sutartis|Krėvos sutartyje]] tuometis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą. [[1386]] m. vasario 15 d. [[Vavelio katedra|Vavelio katedroje]] pakrikštytas pats Jogaila, taip pat karališkosios šeimos nariai (tarp jų [[Vytautas]] ir [[Švitrigaila]]), Lietuvos didikai, į Vilnių paskirtas vyskupas [[Andriejus Vosyla|Andriejus]].

[[1387]] m. Jogaila grįžo į Lietuvą ir pradėjo jos gyventojų krikštą. Pirmiausia pakrikštyti Vilniaus ir jo apylinkių didikai, valstiečiai. 1387 m. vasario 17 d. patvirtino bajorams katalikams jų valdomą žemę tėvonijų teisėmis, 1387 m. vasario 22 d. privilegija uždraudė katalikams tuoktis su stačiatikiais, o mišriose šeimose pastariesiems įsakė priimti katalikybę. Vilniuje sunaikinta [[romovė]], pasak [[Janas Dlugošas|Jano Dlugošo]], Jogailos įsakymu buvo užgesinta šventoji ugnis, išverstas [[aukuras]], vietoje jo pastatyta [[Vilniaus katedra]]. Pavasarį pradėta [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] kristianizacija, imtos steigti parapijos. Bažnyčios įkurtos [[Vilkmergė]]je, [[Lyda|Lydoje]], [[Maišiagala|Maišiagaloje]], [[Krėva|Krėvoje]], [[Nemenčinė]]je, [[Bolcai|Bolcuose]] ir [[Gaina|Gainoje]]. Krikštytojai pradėjo masinį [[šventoji giraitė|šventųjų giraičių]] kirtimą, [[žalčiai|žalčių]] užmušinėjimą. Jogaila žmonėms dalino iš Lenkijos atvežtus drabužius, mokė krikščioniškųjų tikėjimo tiesų, vykdė masinį krikštą, suvarydamas žmones į būrius ir kiekvieno būrio žmonėms parinkdamas po tokį patį vardą. Karius ir kilminguosius krikštijo atskirai. [[1389]] m. [[balandžio 19]] d. popiežius [[Urbonas VI]] pripažino LDK kaip krikščionišką valstybę.