Pivašiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Syum90 (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 46.36.67.209 (Aptarimas) darytas keitimas 4869394
Eilutė 20:
Stovi [[Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1825]] m.; garsėja Dievo Motinos paveikslu) ir buvusi [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų]] [[benediktinai|benediktinų]] rezidencija, yra [[Pivašiūnų vidurinė mokykla]], muzikos mokykla, biblioteka, paštas (LT-64069).
 
Pivašiūnai garsūs savo [[žolinės atlaidai|Šv. Mergelės Marijos atlaidais]] per [[Žolinė|Žolinę]], kai ten suplaukia tūkstančiai tikinčiųjų. Gyvenvietės puošmena – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia; nakties metu didingai apšviesta ji yra matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves. Dievo Motinos paveikslas išliko per miestelio gaisrus. Paveikslas papuoštas sidabro vainiku ir pavaizduotas miestelio herbherbe.
[[Vaizdas:Pivašiūnai, alytnamiai.JPG|miniatiūra|250px|left|Gatvė Pivašiūnuose]]
== Gyvenvietė minima nuo XVII amžiaus. [[1639]] m. dvarininkas Jonas Klockis Pivašiūnų žemes padovanojo [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų]] [[benediktinai|benediktinų]] vienuolynui. [[1648]] m. [[Medilas|Medilo]] seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią Trakų bažnyčios filija. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams [[benediktinai|benediktinams]], kurie čia gyveno iki [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]]. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėje, bet sudegė. [[1825]] m. parapijos klebonas Celestinas Soroka ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis. ==
 
== Istorija ==
== Gyvenvietė minima nuo XVII amžiaus. [[1639]] m. dvarininkas Jonas Klockis Pivašiūnų žemes padovanojo [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų]] [[benediktinai|benediktinų]] vienuolynui. [[1648]] m. [[Medilas|Medilo]] seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią Trakų bažnyčios filija. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams [[benediktinai|benediktinams]], kurie čia gyveno iki [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]]. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėje, bet sudegė. [[1825]] m. parapijos klebonas Celestinas Soroka ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis. ==
 
[[2006]] m. patvirtintas [[Pivašiūnų herbas]]. Kaimą smarkiai nusiaubė [[2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas]] – nukentėjo šventorius, gatvės, [[Pivašiūnų piliakalnis]].