Biheviorizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Biheviorizmas''' (iš angl. ''behavior'' - ''elgesys'') - psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus [[sąmonė|sąmonę]], o į elgesio [[analizė|analizę]]. Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais. Pradininkas - [[John B. Watson]], gana nemažai darbų, artimų ''biheviorizmui'', padarė rusų mokslininkas [[IvanIvanas PavlovPavlovas]].

Iš kitų [[Psichologija|psichologijos]] teorijų ''biheviorizmas'' išsiskiria nenoru naudoti [[Matematinė indukcija|indukcinius]] metodus teorijos kūrime, bihevioristinių teorijų atstovai teigia, kad vienintelis dalykas, kurį verta tirti - tai žmogaus [[elgsena]], tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima. Kai tik įmanoma, ''biheviorizmas'' nebando aiškinti žmonių elgesio [[mąstymas|mąstymu]] ir pan., maždaug iki [[XX amžius|XX a.]] vidurio dauguma bihevioristų (B.F. Skinner darbai) neigė netgi mąstymo procesą, nes jis negali būti patvirtintas objektyviais, atkartojamais stebėjimais. ''B.F. Skinner'' ir kiti radikalaus biheviorizmo atstovai netgi bandė teigti, kad kalba - tai ne kas kita, kaip tam tikras įgytų refleksų rinkinys. Pastaroji teorija išprovokavo [[Noam Chomsky]] darbus, kuriuose faktiškai buvo remiamasi įvykdytais bihevioristiniais tyrimais, paneigiant pagrindinius ''B.F Skinner'' teiginius bei įrodant kalbos, kaip mąstymo ir proto dalies aktualumą bei faktais pagrindžiant įgimtus žmonių kalbinius sugebėjimus ([[Generatyvinė gramatika]]).

Nepaisant kraštutinai teoriją ribojančio požiūrio, bihevioristų darbai padarė didžiulę įtaką kitoms psichologijos sritims, kadangi sukūrė efektyvias pshichikospsichikos tyrimo metodikas, paaiškino ir aprašė dalį svarbiausių mąstymo ir [[nervų sistema|nervų sistemos]] reiškinių. Iš esmės, bihevioristų pripažinti psichikos reiškiniai gali būti laikomi neginčytinais, nes, atmesdami visas bent kiek neaiškias teorijas, bihevioristai užtikrina psichologijos faktų patikimumą.

ŠiaŠią teoriją sukūrė [[IvanIvanas PavlovPavlovas]], jąremdamasis parėmęssavo [[eksperimentas|eksperimentais]] su [[šuo|šunimis]]. PavlovPavlovas manė, kad ši teorija paaiškina žmogaus gebėjimą mokytis.

Tai paveldima stereotipinė reagavimo į biologiškai reikšmingus išorinio pasaulio poveikius ar organizmo vidinius pokyčius forma. SvarbiausiaisSvarbiausi nesąlyginiais[[nesąlyginis refleksaisrefleksas|nesąlyginiai galimarefleksai]] laikytiskirstomi mitybosį mitybinius, lytinįlytinius, gynybosgynybinius, orientacinįorientacinius.

[[Sąlyginis refleksas]] - tai refleksas, susidarantis tada, kai tuoj po kokio nors indiferentiško dirgiklio ima veikti kitas [[dirgiklis]], sukeliantis nesąlyginį refleksą. Kartojant tokias dirgiklių poras nedideliais laiko tarpais, atsiranda reakcija į pirmąjį dirgiklį, kuris iš pradžių buvo indiferentiškas, ir tas dirgiklis tampa sąlyginiu - į jį imama reaguoti kaip prieš tai reaguota į nesąlyginį dirgiklį. </br>

Klasikinis sąlyginio reflekso pavyzdys galėtų būti šuns seilių išsiskyrimo susiejimas su garsu. </br>

Šuniui pateikiamas nesąlyginis dirgiklis - maistas - sukelia nesąlyginį [[atsakas|atsaką]] - seilių išsisikyrimą. Jeigu tuoj po to, kaip šuniui duodamas maistas, pateikiamas neutralus dirgiklis - garsas, po tam tikro skaičiaus pakartojimų vien garsas (tapęs sąlyginiu dirgikliu) sukels seilių išsiskyrimą (sąlyginį atsaką).

B. F. Skineris nemanė, kad visi būtybių veiksmai yra reakcija į išorinį stimulą. Norėdamas tai įrodyti, jis pasitelkė eksperimentą: mokslininkas patalpino žiūrkęžiurkę į dėžę su [[pedalas|pedalu]], kurį paspaudusi [[žiurkė]] galėjo gauti maisto. Išsiaiškinusi pedalo veikimą, vos išalkus [[žiurkė]] eidavo tiesiai prie jo, neveikiama jokio išorinio stimulo.

Skineris teigdavo, kad elgesio pasikeitimą įtakoja paskatinimas ([[malonumas]], nemalonumas). Taip buvo išvestas '''Naudos dėsnis''', kuris skelbia, kad elgesys dažnėja, susiduriant su maloniomis pasekmėmis. Logiška būtų manyti, kad baudžiamas elgesys dingsta. Tačiau B. F. Skineris taip nemanė, jis teigdavo kad elgesys nedingsta, bet modifikuojasi. Mokslininko žodžiais, negatyvių pasekmių pašalinimas irgi yra skatinimas.

*teigiamas pastiprinimas - kai [[individas|individui]] duodama kažkas malonaus.

*pirmo tipo [[bausmė]] - kai individui suteikiama kažkas nemalonaus (pavyzdžiui, [[elektrošokas]]).