Šakotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Pridėjau "legandą", "rekordus", pakeičiau ir papildžiau sritį "šakočiai kitose šalyse", taip pat papildžiau informaciją srityje "gamyba"
Eilutė 13:
Jau [[XV amžius|XV a.]] buvo žinoma apie šakočio kepimą [[Europa|Europoje]]. Jį kepdavo [[vienuolis|vienuoliai]], o receptus laikė didelėje paslaptyje. Viso žinoma apie 60 šakočių receptų. Vadintas {{de|Baumkuchen}} ('medis – pyragas').
 
Į [[Lietuva|Lietuvą]] šakotis atkeliavo [[XX amžius|XX a.]] pradžioje ir pradėtas kepti [[vienuolynas|vienuolynuose]]. ,
 
Senovėje, populiariausias šakočio kepimo būdas buvo žemėje iškastoje duobėje kūrenti
malkas (geriausia beržines, nes jos skleidžia didžiausią kaitrą). Prie duobės
įtaisydavo prietaisą sukti rankenomis iešmą su mediniu volu. Ant volo iš dubens
samčiu pildavo tešlą. Šakotį dažniausiai kepdavo vienuoliai, o receptus laikė
didelėje paslaptyje. Šiais laikais šakočio receptas nebėra paslaptis ir iš viso
žinoma net apie 60 šakočių receptų.
 
== Legenda ==
Žygimanto
Augusto žmona Barbora Radvilaitė, kilusi iš valdovų giminės, bet tapusi
karaliene, paskelbė geriausio patiekalo konkursą. Buvo pristatyta daug
patiekalų, bet geriausiu buvo išrinktas kepėjo Juozo kepinys „šakotis“.
 
Už geriausią
patiekalą laimėtojas galėjo prašyti karalienės žemių ir pinigų bei tapti labai
turtingu. Juozas viso to atsisakė, bet paprašė karalienės vėrinio ir žiedo,
kuriuos ji mūvėjo. Nustebusi karalienė paklausė, kam jam to reikia. Juozas
atsakė, kad šių brangenybių jam reikia mylimai merginai, kurią nori vesti, ir
kuri yra labai graži kaip ir karalienė. Barborai Radvilaitei patiko Juozo
žodžiai, todėl ji jam padovanojo savo žiedą ir vėrinį. Kadangi Juozui meilė
buvo svarbesnė už turtus, karalienė Juozui ne tik padovanojo žadėtus
papuošalus, bet ir paskyrė vyriausiu karalystės virėju.
 
Kalbama, kad
pati karalienė Barbora dalyvavo Juozo vestuvėse, kuriose stalą puošė gražus
šakotis. Nuo tų laikų šakotis yra pagrindinė vestuvių stalo puošmena.
 
== Gamyba ==
Šakočio [[tešla]]i reikia labai daug [[kiaušinis|kiaušinių]] (30-50 kiaušinių 1 kilogramui [[miltai|miltų]]), [[margarinas|margarino]] arba [[sviestas|sviesto]], [[miltai|miltų]], [[cukrus|cukraus]] arba [[medus|medaus]] ir [[grietinė]]s.
 
Pirmiausia su cukrumi išsukamas sviestas arba margarinas. Ši cukraus ir sviesto masė plakama
Pirmiausia su cukrumi išsukamas margarinas (sviestas), po to dedami kiaušiniai, miltai, grietinė ir viskas išplakama. Specialioje [[krosnis|krosnyje]] ant besisukančio pagrindo arba ant sukamo [[iešmas|iešmo]] varvinama tešla, kuri čia pat, veikiama krosnies skleidžiamo karščio, stingsta ir skrunda, o likučiai byra ant apačioje esančios skardos. Kepamas 40-45 minutes, po to apipjaustomas.
kol tūris padidėja 3 kartus. Tada pilama grietinė ir miltai. Tuomet
dedami kiaušinių tryniai, kurie turi būti atskirti nuo
baltymo. Kiaušinių baltymai dedami tik juos išplakus su trupučiu druskos iki
baltų putų pavidalo. Iki baltų putų išplakti baltymai dedami tik tešlos ruošimo
pabaigoje, juos įmaišant lėtai ir atsargiai. 
 
Pirmiausia su cukrumi išsukamas margarinas (sviestas) Tuomet, po to dedami kiaušiniai, miltai, grietinė ir viskas išplakama. Specialiojespecialioje [[krosnis|krosnyje]] ant įkaitusio besisukančio, pagrindonupjautinio arbakūgio antformos, sukamo [[iešmas|iešmo]]pagrindo varvinama tešla, kuri čia pat, veikiama krosnies skleidžiamo karščio, stingsta ir skrunda, o likučiai byra ant apačioje esančios skardos. Kepamas 40-45 minutes, po to apipjaustomas.
 
Ruošiant didelei [[šventė|šventei]], [[vestuvės|vestuvėms]], šakotis [[glaistas|apglaistomas]] [[šokoladas|šokoladu]], papuošiamas [[gėlė|gėlių]] girliandomis.
 
== Šakočio gamyba ir rekordai Lietuvoje ==
Lietuvoje šakočių gamyba garsėja [[Strigailiškis|Strigailiškio]] kaimas [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajone]]. Tenai 1997 metais įkurta įmonė [http://romnesa.lt/ UAB Romnesa], kuri savo veiklą pradėjo kepdama duonos gaminius. Netrukus įmonė pradėjo gaminti ir šakočius, o šiuo metu ji yra viena didžiausių šakočių gamintojų Lietuvoje.
 
===== Rekordai =====
Pirmo restorano „Romnesa“
atidarymo proga (2008 12) įmonė UAB „Romnesa“ iškepė pirmąjį šakotį  pripažintą Lietuvos rekordu. Jo aukštis buvo 2
m 30 cm, svoris 64 kg 700 g, o  apimtis siekė
2 m 52 cm.
 
2015 – ųjų metų
gegužės 30 d. „Romnesos“ filiale prie Druskininkų
buvo iškeptas  šakotis Gineso
rekordininkas. Jo aukštis net 3 m 72 cm, svoris 85 kg 800 g, o apimtis
storiausioje vietoje net 3 m 2 cm. Šiam milžinui buvo sunaudota 1700 kiaušinių,
64 kg miltų, 48 kg cukraus, 45 kg sviesto ir 29 kg grietinės. Šakotis Gineso rekordininkas yra eksponuojamas "[http://www.romnesa.lt/druskininkai/ Romnesa Druskininkai]" filiale, esančiame unikaliame šakočių muziejuje.
 
== Šakočiai kitose šalyse ==
Į šakočius panašius kepinius kepa ir kitose šalyse: [[Latvija|Latvijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Portugalija|Portugalijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Japonija|Japonijoje]].
 
'''Lenkiškas -''' Sękacz. Nuo lietuviško šakočio skiriasi tik tuo, kad į sudėtį įeina daugiau
Nuo lietuviško šakočio lenkiškas ir vokiškas ''Baumkuchenas'' skiriasi tik forma, o kepimas yra panašus. Baltarusiško – bukesni rageliai, puošiamas dideliu [[cukraus pudra|cukraus pudros]] kiekiu.
pieno, kurio nemažas kiekis padaro šakotį purų ir minkštą kaip biskvitą. Dėl to, šakočio rageliai ne tokie
ryškūs, lyg išplaukę.
 
'''Vokiškas –''' Baumkuchen. Tai vienas brangiausių šakočių analogų. Į jo tešlos sudėtį
Lietuvoje šakočių gamyba garsėja [[Strigailiškis|Strigailiškio]] kaimas [[Ignalinos rajonas|Ignalinos rajone]].
įeina kardamonas ir marcipanas. Jau iškepusio baumkucheno
paviršius dažniausiai šokoladuojamas baltu arba rudu šokoladu.
 
== Taip pat skaityti ==