Tarpukario Lietuvos kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 35:
=== Pirmosios kovos ===
[[1918]]–[[1920]] m. kariuomenei teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų [[bolševikai]]s, [[bermontininkai]]s, [[lenkai]]s. 1918 m. [[gruodžio 12]] d. rusų bolševikų kariuomenė priartėjo prie Lietuvos, [[gruodžio 22]] d. buvo užimti [[Švenčionys]], [[gruodžio 23]] d. – [[Utena]], [[gruodžio 27]] d. – [[Rokiškis]], 1919 m. [[sausio 5]] d. – [[Vilnius]] ir [[Šiauliai]], [[sausio 25]] d. – [[Telšiai]]. Lietuvą puolusias rusų bolševikų pajėgas sudarė trys divizijos su artilerija ir kitomis pagalbinėmis ginklų rūšimis, iš viso apie 20 000 kovotojų. Lietuviai turėjo apie 3000 dar neapmokytų savanorių ir tik kai kuriose vietose pasipriešindavo besiveržiančiai rusų bolševikų kariuomenei. Lietuvos kariuomenė buvo labai prastai ginkluota. Į priešo rankas pateko net du trečdaliai Lietuvos teritorijos. Buvo užimta [[Lyda]], [[Varėna]], [[Daugai]], [[Aukštadvaris]], [[Žasliai]], [[Ukmergė]], Petronys, [[Siesikai]], [[Šėta]], [[Truskava]], [[Radviliškis]], [[Luokė]], [[Nevarėnai]], [[Tirkšliai]], [[Mažeikiai]]. Bolševikai siekė užimti Kauną ir prieiti [[Prūsija|Rytprūsių]] sieną.
Pirmosios kautynės su puolančia rusų kariuomene įvyko 1919 m. [[vasario 7]] – 8 d. ties [[Kėdainiai]]s. [[Vasario 8]] d. kautynėse ties [[Taučiūnai|Taučiūnų]] kaimu žuvo kareivis savanoris [[Povilas Lukšys (1886)|Povilas Lukšys]]. Tai buvo pirmoji Lietuvos kareivių auka. 1919 m. [[vasario 12]] – 13 d. įvyko kautynės ties Alytumi, kurį puolė gausios raudonarmiečių pajėgos. Kautynėse žuvo 1-ojo pėstininkų pulko vadas [[Antanas Juozapavičius]]. Tai buvo pirmoji Lietuvos kariuomenės karininkų auka. Tačiau bolševikų puolimas buvo sustabdytas. Į pagalbą besiformuojančiai kariuomenei daugelyje vietų atėjo iš vietos gyventojų susiformavę partizanų būriai.
| |||