Vytautas Didysis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 33:
 
== Iškilimas ==
Po didžiojo kunigaikščio [[Algirdas|Algirdo]] mirties (1377 m.) valdovu tapo jo sūnus Jogaila, kuris nenorėjo išlaikyti diarchinės valdymo struktūros, kurioje svarbų vaidmenį turėjo Algirdo brolis Trakų kunigaikštis Kęstutis. Dėl to XIV a. devintajame dešimtmetyje tarp Jogailos ir Kęstučio bei jo sūnaus Vytauto kilo vidaus karas. Karo dingstimi tapo Jogailos ir [[Vokiečių Ordinas|Vokiečių ordino]] 1381 m. pradėtos derybos. Kęstutis išvijo teisėtą didįjį kunigaikštį iš Vilniaus ir pats pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Jo valdymas truko neilgai. 1382 m. Kęstučiui išvykus kariauti su jo valdžios nepripažinusiu Jogailos broliu Kaributu-Dimitru Jogailos šalininkai užėmė Vilnių. Kęstučiui su Vytautu surinkus kariuomenę ir susitikus su Jogailos kariuomene prie Trakų šalys pradėjo derybas, kurių metu Jogaila suėmė Kęstutį ir Vytautą.<ref>Z.Ivinskis ''Lietuvos istorija''. Vilnius: 1991, p.274-275.</ref> Kęstutis mirė įkalinime, o Vytautui pavyko pabėgti į Prūsiją.<ref>'''Vytautas the Great.''' (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.</ref>
 
Nors Ordinas ir palaikė Jogailą, kol šis kovojo su Kęstučiu, bei 1382 spalio 31 d. sudarė su juo Ordinui palankią sutartį, tačiau jau kitais metais jų santykiai pašlijo Jogailai nenorint patvirtinti sudarytos sutarties. Tuomet Ordinas ėmė remti pas juos perbėgusį Vytautą.<ref>Z.Ivinskis ''Lietuvos istorija''. Vilnius: 1991, p.276-277.</ref> Siekdamas kryžiuočių paramos kovoje su [[Skirgaila]] bei [[Jogaila]] dėl Skirgailai atiduotos tėvonijos ([[Trakų kunigaikštystė]]s), Vytautas [[1383]] m. [[spalio 21]] d. [[Tepliava|Tepliavoje]] apsikrikštijo kaip '''''Vygandas'''''. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 79 p.</ref> Ordino paramą jis užsitikrino 1384 m. [[Karaliaučiaus sutartis|Karaliaučiaus sutartimi]], kuria taip pat pažadėjo Ordinui perleisti Žemaitiją. Tais pačiais metais Vytautas kryžiuočius išdavė ir grįžo į Lietuvą pasiekęs susitarimą su Jogaila. 1384 m. jis atgavo dalį savo tėvonijos. Pakartotinai pakrikštytas [[1386]] m. [[vasario 15]] d. jau kaip '''''Aleksandras'''''. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 80 p.</ref>
 
Persikėlęs į Lenkiją Jogaila pasiliko didžiojo kunigaikščio titulą ir neatsisakė savo teisių į tėvoniją, tačiau faktiškai kovą dėl valdžios Lietuvoje laimėjo ir pagrindine figūra tapo Vytautas, kurį palaikė ir Lietuvos politinis elitas.<ref>J.Kiaupienė R.Petrauskas ''Lietuvos istorija. IV tomas''. Vilnius: 2009., p.31-33</ref> [[1392]] m. pagal [[Astravos sutartis|Astravos sutartį]] Vytautas atgavo Trakus ir išsikovojo teisę valdyti visą [[LDK]] kaip Jogailos vietininkas, o [[1401]] m. išsirūpino Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą bei teisę valdyti LDK kaip „Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vasalas. Vytautui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pripažįstama tik nominali Lietuvos priklausomybė nuo Lenkijos, nors jokių vasalinių santykių nebuvo.