Švėkšnos dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Švėkšnos dvaras''' stovi [[Švėkšna|Švėkšnoje]]. Rūmai pastatyti [[1880]] metais (pastatydino A.[[Adomas Pliateris]] ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“), yra parkas.

Parko tvenkinio saloje yra deivės Dianos statula (cementas; autorius V. Jakševičius), parko pakraštyje  – vandens malūnas ir kiti ūkiniai pastatai.

Švėkšnos dvaras, priklausęs [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnui]] Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo [[XV a.]] vidurio. Dvaro žemės ribojosi su [[Rietavas|Rietavo]], [[Pajūris (Šilalė)|Pajūrio]] tijūnijomis, karališkąja [[Gardamas|Gardamo]] žeme, o vakaruose  – su [[Prūsija]]. Kęsgailos Švėkšną valdė iki [[1569]] metų, nes tais metais vienturtė [[Trakai|Trakų]] vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už [[Vitebskas|Vitebsko]] vaivados [[Jonas Zaviša|Jono Zavišos]], kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.

Zavišos [[Švėkšna|Švėkšną]] valdė iki [[1624]] metų. Tuo metu, [[XVII a.]] pradžioje Švėkšna sustiprinta  – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove. [[1624]]–[[1644]]  m. Švėkšną valdė [[Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas]], kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos [[popierius|popieriaus]], [[parakas|parako]] ir [[stiklas|stiklo]] dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. [[1644]]–[[1694]]  m. Švėkšną valdė [[Denhofai]], [[1694]]–[[1721]]  m.  – [[Grotusai]], [[1721]]–[[1766]]  m.  – [[Oginskiai]]. [[1766]]  m. Švėkšnos dvarą įsigijo [[Livonija|Livonijos]] grafas [[Vilhelmas Jonas Pliateris]] ir [[Pliateriai|Pliaterių]] šeimos rankose dvaras išbuvo iki [[1944]]  m.

[[1820]]  m. Švėkšnos valda buvo padalinta keturiems Pliaterių sūnums ir už kelių kilometrų įsikūrė [[Vilkėno dvaras]].