Akloji žarna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ji yra 5-8 cm ilgio aklinas maišelis, esantis ties [[klubinė žarna|klubinės žarnos]] įėjimu į storosios žarnos sieną. Dažnai akloji žarna yra dešiniojoje klubinėje duobėje. Nuo aklosios žarnos galo nusitęsia apie 10 cm ilgio ir 1 cm skersmens kirmėlinė atauga – '''[[Kirmėlinė atauga|apendiksas]]''' ({{la|appendix vermiformis}}).

 

 

Aklosios ir gaubtinės žarnų sienos sandara yra vienoda. Ją sra sudaro gleivinė, pogleivis, raumeninis ir serozinis dangalai. Gleivinė yra susiraukšlėjusi pusmėnulio formos raukšlėmis ir turi daug liaukų, kurios išklotos tauriniais egzokrinocitais ir kitomis ląstelėmis. Pogleivis yra plonas. Jame daug gleivinės nusileidusių liaukų ir mikroskopinių limfoidinio audinio mazgelių. Raumeninis dangalas yra netolygus. Jo išilginės skaidulos yra susitelkusios į tris juostas, teniae coli. Skiriama laisvoji, tenia libera, pasaitinė, tenia mesocolica, ir taukinė tenia omentalis. Akląją ir gaubtinę žarną apklojusi pilvaplėvė sudaro išorinį serozinį dangalą. Šalia laisvosios ir taukinės juostų yra riebaliniu audiniu pripildytų šio dangalo maišelių. Tai taukinės ataugos, adibocae. Išgaubtos ir taukinės ataugos sukelia storajai žarnai būdingą išvaizdą, kuri padeda atskirti nuo plonosios.