|
== Katalikų bažnyčia ==
Katalikų parapija mieste įsteigta [[1891 m.]] Jos veikla apėmė didžiulius Tolimųjų Rytų plotus, o tarp parapijiečių buvo ir [[Sachalinas|Sachalino]] salos [[Katorga|katorgininkai]] – [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėliai]], ir tremtiniai iš Lietuvos bei Lenkijos. Bažnyčios fiijos buvo [[Sachalino Aleksandrovskas|Aleksandrovske]] (Sachalinas), [[Chabarovskas|Chabarovske]], [[Blagoveščenskas|Blagoveščenske]], [[Usurijskas|Usurijske]] ir dvi [[Harbinas|Harbine]]. Pirmuoju klebonu tapo kun. Kazimieras Radziševskis, perkeltas iš [[Ūla (miestas)|Ūlos]] parapijos (dab. [[Vitebsko sritis]] [[Baltarusija|Baltarusijoje]]). Vėliau parapijoje kunigavo A. Špiganovičius, P. P. Bulvičius, P. Silovičius, S. Lavrinovičius, V. Miržvinskis, B. Janovičius, G. Jurkevičius, V. Ostrovskis, A. Eismontas, A. Leščinskis ir prancūzų misijos dalyviai.
Vladivostoko katalikai meldėsi medinėje bažnyčioje, o, jai sudegus, 1921 m. buvo konsekruota nauja mūrinė šventovė. Kai [[1923 m.]] buvo įsteigta [[Vladivostoko katalikų vyskupija]] ir jos vadovu paskirtas vysk. [[Karolis Slivovskis]], miesto bažnyčia tapo katedra.
Vladivostoko parapija gyvavo neilgai: 1927 m. vyskupas K. Slivoskis buvo ištremtas, 1931 m. nuteistas kalėti kunigas G. Jurkevičius, o aktyvesni parapijiečiai sušaudyti. Bažnyčia buvo uždaryta. 1991 m. parapija palpalengva atsikūrė, vėliau jai sugrąžinta Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos bažnyčia. <ref> [http://www.catholic.vladivostok.ru/history.htm Vladivostoko katalikų parapijos informacija (rus.)]</ref>
engva atsikūrė, vėliau jai sugrąžinta Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos bažnyčia. <ref> [http://www.catholic.vladivostok.ru/history.htm Vladivostoko katalikų parapijos informacija (rus.)]</ref>
== Sportas ==
|
