Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 3:
 
[[Vaizdas:Griškabūdis, bažnyčios priekis.JPG|miniatiūra|250px|right|Pagrindinis įėjimas]]
'''Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia''' stovi [[Griškabūdis|Griškabūdžio]] miestelyje, 14  km į pietryčius nuo [[Šakiai|Šakių]], prie [[Kudirkoskelio Naumiestis|Kudirkos Naumiesčio]]–[[Zapyškis|Zapyškio]] kelio{{KK137}}.
[[Vaizdas:Griškabūdis, bažnyčios varpinė.JPG|miniatiūra|180px|left|Varpinė]]
 
== Istorija ==
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis [[1742]]–[[1743]]  m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją [[1743]]  m. konsekravo [[Žemaičių vyskupas]] [[Antanas Tiškevičius]]. [[Parapija]] atiduota [[Kudirkos Naumiestis|Naumiesčio]] [[karmelitai|karmelitams]]. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto [[Juozapo Vališausko]] projektą [[1792]]–[[1796]]  m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę (buvusiame miško plote, kuriame iškirsta mediena bažnyčiai, įsikūrė kaimas [[Bažnytgiris]]). Lėšas skyrė [[Jurbarko seniūnija|Jurbarko seniūnas]] [[Ignas Potockis]]. [[1800]]  m. bažnyčią konsekravo [[Vygriai|Vygrių]] vyskupas [[Mykolas Pranciškus Karpavičius]].
 
[[1805]]  m. uždarytas karmelitų vienuolynas ([[1840]]  m. pastatas sudegė). [[1819]]  m. veikė parapinė mokykla. [[1877]]–[[1880]]  m. įrengtas naujas [[altorius]], bažnyčia remontuota. [[1906]]  m. įsikūrė [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius (pirmininkas kunigas [[Juozapas Marma]]). Jis [[1909]]  m. įsteigė biblioteką - – skaityklą ir arbatinę. [[1911]]  m. bažnyčia remontuota. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[varpinė]] ir klebonija sudegė, vokiečiai pasiėmė 2 varpus.
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis [[1742]]–[[1743]] m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją [[1743]] m. konsekravo Žemaičių vyskupas [[Antanas Tiškevičius]]. Parapija atiduota [[Kudirkos Naumiestis|Naumiesčio]] [[karmelitai|karmelitams]]. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto [[Juozapo Vališausko]] projektą [[1792]]–[[1796]] m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę (buvusiame miško plote, kuriame iškirsta mediena bažnyčiai, įsikūrė kaimas [[Bažnytgiris]]). Lėšas skyrė [[Jurbarko seniūnija|Jurbarko seniūnas]] [[Ignas Potockis]]. [[1800]] m. bažnyčią konsekravo [[Vygriai|Vygrių]] vyskupas [[Mykolas Pranciškus Karpavičius]].
 
Nuo [[1922]]  m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881–1961  m.), poeto [[Pranas Vaičaitis|Prano Vaičaičio]] brolis) [[1929]]  m. atnaujino bažnyčią, [[1933]]  m. pagal inžinieriaus [[Antanas Bistrickas|Antano Bistricko]] projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901–1983; ([[Griškabūdis|Griškabūdyje]] [[1945]]–[[1951]]  m.) ištremtas 20  m. į [[Sibiras|Sibirą]]. Vėlesnis klebonas [[Pranas Litvinas]] suremontavo bažnyčią.
[[1805]] m. uždarytas karmelitų vienuolynas ([[1840]] m. pastatas sudegė). [[1819]] m. veikė parapinė mokykla. [[1877]]–[[1880]] m. įrengtas naujas [[altorius]], bažnyčia remontuota. [[1906]] m. įsikūrė [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius (pirmininkas kunigas [[Juozapas Marma]]). Jis [[1909]] m. įsteigė biblioteką - skaityklą ir arbatinę. [[1911]] m. bažnyčia remontuota. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] varpinė ir klebonija sudegė, vokiečiai pasiėmė 2 varpus.
 
Nuo [[1922]] m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881–1961 m.), poeto [[Pranas Vaičaitis|Prano Vaičaičio]] brolis) [[1929]] m. atnaujino bažnyčią, [[1933]] m. pagal inžinieriaus [[Antanas Bistrickas|Antano Bistricko]] projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901–1983; ([[Griškabūdis|Griškabūdyje]] [[1945]]–[[1951]] m.) ištremtas 20 m. į [[Sibiras|Sibirą]]. Vėlesnis klebonas [[Pranas Litvinas]] suremontavo bažnyčią.
 
== Architektūra ==
Bažnyčia  – vienintelis Lietuvoje aštuoniakampio plano medinis [[Klasicizmas|klasicistinių]] formų kulto pastatas. Ji su bokšteliu, žemesniais stačiakampio prieangio - – [[Portikas|portiko]] ir [[Presbiterija|presbiterijos]]-[[Zakristija|zakristijos]] priestatais. Vidų puošia sieninė tapyba. Bažnyčia [[1970]]–[[1971]]  m. restauruota, projekto vadovė - – Elvyra Rūgytė. [[Šventorius]] aptvertas.
 
Bažnyčia – vienintelis Lietuvoje aštuoniakampio plano medinis [[Klasicizmas|klasicistinių]] formų kulto pastatas. Ji su bokšteliu, žemesniais stačiakampio prieangio - [[Portikas|portiko]] ir [[Presbiterija|presbiterijos]]-[[Zakristija|zakristijos]] priestatais. Vidų puošia sieninė tapyba. Bažnyčia [[1970]]–[[1971]] m. restauruota, projekto vadovė - Elvyra Rūgytė. Šventorius aptvertas.
 
== Nuorodos ==