|
===Fizikoje===
Fizikoje simetrijos samprata yra apibendrinta ir dažniausiai reiškia [[Invariantas (fizika)|invariantą]] – nepakitimą transformacijos metu. Pavyzdžiui, ??kubinė kristalinė gardelė pasižymi dideliu erdviniu simetriškumu: ji turi net 48 simetrijos elementus, tai yra, simetrijos centrą, antros, trečios ir ketvirtos eilės sukimo (simetrijos) ašis ir atspindžio plokštumas. ŠiSimetrijos samprata tapo viena galingiausių teorinės fizikos priemonių, nes dabar jau laikoma savaime suprantamu dalyku, kad, praktiškai, visi gamtos dėsniai yra simetriški. Šis faktas paskatino 1977 m. Nobelio fizikos premijos laureatą Filipą Andersoną (''Philip Warren Anderson'') parašyti: „Galima sakyti, visiškai neperdedame, teigdami, kad visa fizika tėra simetrijos studijavimas“.<ref>{{cite journal | last=Anderson | first=P.W. | title=More is Different | journal=[[Science (journal)|Science]] | volume=177 | issue=4047| pages=393–396 | year=1972 | url=http://robotics.cs.tamu.edu/dshell/cs689/papers/anderson72more_is_different.pdf | doi=10.1126/science.177.4047.393 | pmid=17796623 | format=|bibcode = 1972Sci...177..393A }}</ref> Galima paminėti Emės NoeterNeter (''Emmy Noether'') teoremą (kuri, labai supaprastinus, teigia, kad kiekvieną tolydžią matematinę simetriją atitinka kiekybinis tvarumas)<ref name=Noether>{{Cite book | last = Kosmann-Schwarzbach | first = Yvette | authorlink = Yvette Kosmann-Schwarzbach | title = The Noether theorems: Invariance and conservation laws in the twentieth century | publisher = Springer Science+Business Media|Springer-Verlag | series = Sources and Studies in the History of Mathematics and Physical Sciences | year = 2010 | isbn = 978-0-387-87867-6}}</ref>; arba Vignerio (''Eugene Wigner'') klasifikaciją, pagal kurią fizikos dėsnių simetriškumas apsprendžia gamtoje egzistuojančių elementariųjų dalelių savybes.<ref>{{citation|first=E. P.|last=Wigner|authorlink=Eugene Wigner|title=On unitary representations of the inhomogeneous Lorentz group|journal=Annals of Mathematics|issue=1|volume=40|pages=149–204|year=1939|doi=10.2307/1968551|mr=1503456 }}.</ref>
Fizikiniu požiūriu svarbios yra įvairios simetrijos atmainos, kaip tolydinė ir diskrečioji [[erdvėlaikis|erdvėlaikio]] simetrija; vidinė [[elementariosios dalelės|elementariųjų dalelių]] simetrija; fizikos teorijų [[supersimetrija]] ir kt.
[[File:Chance and a Half, Posing.jpg|thumb|upright|Daugeliui gyvūnų apytiksliai yra būdinga išorinė veidrodinė simetrija, nors vidaus organai paprastai būna išsidėstę asimetriškai.]]
[[Bilateria|Bilateral animals]]„Dvipusiai“, arba bilateraliniai including humans, are more or less symmetric with respect to the [[sagittal plane]] which divides the body into left and right halves.<ref>{{cite web |last=Valentine |first=James W. |title=Bilateria |url=http://www.accessscience.com/abstract.aspx?id=802620&referURL=http%3a%2f%2fwww.accessscience.com%2fcontent.aspx%3fid%3d802620 |publisher=AccessScience |accessdate=29 May 2013}}</ref> Animals that move in one direction necessarily have upper and lower sides, head and tail ends, and therefore a left and a right. The [[cephalisation|head becomes specialized]] with a mouth and sense organs, and the body becomes bilaterally symmetric for the purpose of movement, with symmetrical pairs of muscles and skeletal elements, though internal organs often remain asymmetric.<ref>{{cite web | url=http://biocongroup.eu/DA/Calendario_files/Bilateria.pdf | title=Animal Diversity (Third Edition) | publisher=McGraw-Hill | work=Chapter 8: Acoelomate Bilateral Animals | year=2002 | accessdate=October 25, 2012 | author=Hickman, Cleveland P.; Roberts, Larry S.; Larson, Allan | pages=139}}</ref>
Plants and sessile (attached) animals such as [[sea anemone]]s often have radial or [[rotational symmetry]], which suits them because food or threats may arrive from any direction. Fivefold symmetry is found in the [[echinoderms]], the group that includes [[starfish]], [[sea urchin]]s, and [[sea lilies]].<ref>{{cite book | title=What Shape is a Snowflake? Magical Numbers in Nature | publisher=Weidenfeld & Nicolson | author=Stewart, Ian | year=2001 | pages=64–65}}</ref>
|
