Kupiškio marios: Skirtumas tarp puslapio versijų

}}

 

 

Prie Kupiškio marių peri į [[Lietuvos raudonoji knyga|raudonąją knygą]] įtraukta [[didžioji kuolinga]].

 

Prieš pradedant užtvankos statybą Lėvens slėnį ištyrė VISI Urbanistikos katedros specialistai. [[1978 m.|1978]]-[[1980]] m. Lėvens slėnio ir pakraščių archeologinius, istorinius ir etnografinius objektus tyrė kraštotyrininkų ekspedicija. Kasinėti Paketurių, [[Drūlėnai|Drūlėnų]], Elniškių archeologiniai paminklai bei senovinio kelio, ėjusio per Lėvens slėnį iš buvusio [[Kupiškio dvaras|Pajuodupės (Kupiškio) dvaro]] į Kupiškio-[[Vabalninkas|Vabalninko]] kelią pylimo liekanas ties Drūlėnais.

 

Užtvankos komplekso projektą parengė tuometinis Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Kauno skyrius. Statybos darbai vyko [[1980 m.|1980]]-[[1984 m.|1984]] m., juos vykdė Kupiškio Melioratorių Statybos Valdyba (MSMV). Statybos darbai užbaigti 1984 m. spalio mėn. Užtvankos vandens lygis projekte numatytą ribą pasiekė [[1985 m.|1985]] m. balandžio mėn.

 

Prie Kupiškio marių įrengtos septynios poilsio zonos:

* [[Aukštupėnai|Aukštupėnų]] poilsiavietė

* [[Palėvenėlė]]s poilsiavietė

* [[Bagdonys|Bagdonių]] poilsiavietė