Ląstelės atradimui didelės reikšmkjjsreikšmės turėjo [[mikroskopas|mikroskopo]] išradimas. 1665 m. [[R. Hukas]] pirmasis pro mikroskopą pastebėjo, kad jo stebimas objektas (svogūno lukšto odelė, samanos lapelis) sudarytas iš atskirų beveik vienodo dydžio plytelių, narvelių ar akelių, kurias pavadino ląstelėmis. Deja, mikroskopai buvo netobuli, todėl buvo galima pastebėti tik [[ląstelės sienelė|ląstelės sienelę]]. Vėliau pastebėta, kad gyvų ląstelių turinį užpildo tam tikras darinys, kurį pavadino [[protoplastas|protoplastu]]. Gyvoji medžiaga, iš kurios sudarytas protoplastas, vadinama protoplazma. Pati protoplazma – tai vandeningas [[gelis]], sudarytas iš [[vanduo|vandens]] (60-70 proc.), mineralinių medžiagų (1 proc.) ir organinių junginių: [[baltymai|baltymų]], [[lipidai|lipidų]], [[angliavandeniai|angliavandenių]], [[nukleorūgštys|nukleorūgščių]]. Iš pavienių ląstelių formuojasi patvarūs ląstelių telkiniai, kurie vadinami [[Audinys (biologija)|audiniais]].
