Morta Mindaugienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 78.63.38.23 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vilensija keitimas) |
||
Eilutė 30:
Morta valdovo Mindaugo žmona buvo labai sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Jau [[1219]] m. Mindaugas su broliu [[Dausprungas|Dausprungu]] buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių, o tuo metu baltų žemėms ir Lietuvai vis stiprėjo pavojus iš Livonijos kalavijuočių ordino pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis [[Kryžiuočių ordinas]]. Šių dviejų frontų sąlygomis [[1236]] m. didžiulės tarptautinės akcijos pasėkoje kryžiaus žygis buvo nukreiptas tiesiogiai prieš Lietuvą, bet kaip liudija šaltiniai, „susibūrė Lietuva“ ir „nugalėjo Lietuva“ garsiame [[Saulės mūšis|Šiaulių (Saulės) mūšyje]]. Kiek vėliau rašytiniuose šaltiniuose nušviečiant tarptautinius pietryčių įvykius figūruoja ir „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo tų metų sąlygiškai skaičiuotas ir Mindaugo valdymas. Didžiulis Mindaugo valstybės išbandymas buvo XIII a. viduryje, kai [[1250]]-1251 m. Lietuvą puolė Livonijos ordinas ir [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] [[Rusia|Rusios]] pajėgos, o valstybės viduje, išorės poveikyje, vyko sąmokslas. Mindaugas sugebėjo atremti priešą, suardyti priešišką koaliciją suartėdamas su Livonijos ordinu, priimant 1251 m. krikštą ir 1253 m. karūnuojantis Lietuvos karaliumi. Nors ir toliau Ordinas su talkininkais grobė vakarinių baltų žemes, Lietuvą [[1258]] m. puolė galingoji totorių [[Aukso Orda]] su jai pavaldžiais rusų kunigaikščiais, Mindaugo remiami vakariniai lietuviai [[žemaičiai]] triuškino abi Ordino Livonijos ir Prūsijos šakas [[Durbės mūšis|Durbės mūšyje]] ([[1260]] m.), sukilę [[Prūsai]] ir kiti baltai kovojo, pagaliau ir Mindaugas atvirai stojo į kovą prieš Ordiną (1261 m.).
Morta buvo svarbus asmuo šalia valdovo Mindaugo. Šiam aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo „krikštintas ir šventintas karalius Mindaugas galingas ir jo žmona Morta". Magistras įsakė iš „kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“ /Eiliuotoji Livonijos kronika/.
Ir vėlesni kronikininkai pabrėžia, kad „Mindaugas ir karalienė Morta… buvo iškilmingai karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliūne“.
Kai atsistatydinęs Livonijos magistras Andrius Štirietis vyko į Vokietiją, į Lietuvą keliavo pas Mindaugą ir karalienę Mortą. Aptarti tolimesnių veiksmų kunigaikštis Treniota ir žemaičiai vyko „pas Mindaugą karalių ir pas jo žmoną Mortą“. Mortos patariamas Mindaugas išsiuntė Ordino atstovus į Rygą: „Tavo žodžio paklausysiu“, atsakė jai karalius, „ir tik tada taiką sulaužė“, tai yra jau atvirai stojo į kovą prieš Ordiną. <ref>[[Romas Batūra]]. Lietuvos Karalienė Morta ir valstybės aušra. Lietuvos karalienė Morta. Karalystės šviesa istorijoje ir valstybės dabartyje. [[Saulės delta]], [[2008]] m. p. 9-11</ref>
| |||